ES IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR INVESTICIJOS

Svarbiausias Europos Komisijos prioritetas – nesukuriant naujų skolų pasiekti, kad vėl augtų Europos ekonomika ir daugėtų darbo vietų.

Nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios Europos Sąjungoje (ES) mažėjo investicijų ir augo nedarbas.

Siekdama spręsti šią problemą Komisija kartu su Europos investicijų banku ėmėsi vykdyti investicijų planą Europai. 2015 m. įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, kuriam ES iš pradžių skyrė 21 mlrd. EUR. Ši suma augs dėl didinamojo poveikio, užtikrinamo pritraukus viešųjų ir privačiųjų investuotojų, ir per trejus metus paskatins daugiau negu 315 mlrd. EUR vertės investicijų. Tikimasi, kad jau po vienerių metų pagal šį planą visoje ES bus mobilizuota per 138 mlrd. EUR naujų investicijų. Stambios, šimtus žmonių įdarbinančios bendrovės jų skirs vietinio masto mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurioms reikia kapitalo savo idėjoms plėtoti. Atsižvelgdama į tai, kad planas kol kas sėkmingai vykdomas, Komisija įsipareigojo fondą padvigubinti ir pasiūlė padidinti tikslinę sumą 2020 m. iki mažiausiai 500 mlrd. EUR, įsipareigodama ne vėliau kaip iki 2022 m. ją padvigubinti iki 630 mlrd. EUR.

Nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios ES mažėjo investicijų ir augo nedarbas.

Trumpuoju laikotarpiu silpnas investavimas stabdo ekonomikos augimą, nes sumažėja ekonominės veiklos. Ilguoju laikotarpiu daroma žala konkurencingumui ir ekonomikos augimo potencialui. Šiuo metu metinis investavimo lygis apie 300 mlrd. EUR mažesnis negu anksčiau. Toks investavimo sumažėjimas jau kelerius metus stipriai stabdo ekonomikos augimą ir užimtumą. Žemas investavimo lygis ir toliau lieka viena iš silpno Europos ekonomikos atsigavimo priežasčių.

Investavimo lygis išlieka žemas net kai yra pinigų, nes investuotojams trūksta pasitikėjimo. Jie numato silpną ekonomikos augimą artimiausioje ateityje, be kita ko, ir dėl išliekančio netikrumo dėl ES ir kitų šalių politikos ir ekonomikos raidos. Kai kurių ES šalių ekonomikos turi didelių valstybės ir privačiojo sektoriaus skolų. Kai kuriose šalyse tebėra sunku gauti paskolas ar subsidijas, ypač mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Dėl didelių valstybės skolų, ES vidutiniškai išaugusių nuo 60 proc. bendrojo vidaus produkto 2008 m. iki 90 proc. 2015 m., vyriausybės apkarpė investavimą. Todėl ES reikia koordinuotomis pastangomis skatinti investavimą ir užtikrinti, kad Europa eis tvaraus darbo vietų kūrimo ir pastovaus ekonomikos augimo keliu. Atsakymas į tai ir yra investicijų planas Europai.

Bendras Komisijos veiklos metodas grindžiamas trimis sudedamosiomis dalimis: suteikiamas naujas postūmis investuoti, vykdomos rinkos reformos ir atsakinga fiskalinė politika siekiant išvengti per didelės valstybės skolos.

Šios strategijos esmę sudaro investicijų planas Europai. Juo siekiama panaikinti investavimo kliūtis, užtikrinti investavimo projektų matomumą ir teikti jiems techninę pagalbą, išmaniau panaudoti naujus ir esamus finansinius išteklius.

Komisija kartu su Europos investicijų banku ėmėsi vykdyti investicijų planą Europai. 2015 m. įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, kuriam ES iš pradžių skyrė 21 mlrd. EUR. Ši suma augs dėl didinamojo poveikio, užtikrinamo pritraukus viešųjų ir privačiųjų investuotojų, ir per trejus metus paskatins daugiau negu 315 mlrd. EUR vertės investicijų.

Kaip veikia fondas?

Fondas teikia Europos investicijų banko finansuojamų projektų paramos garantijas. Jo dėmesio centre yra infrastruktūra, inovacijos ir mažosios bendrovės.

Fondas užtikrina garantiją, suteikdamas Europos investicijų bankui galimybę investuoti į įvairesnius, kartais didesnės rizikos projektus greičiau, negu būtų investuojama neturint garantijos. Jis tvirtai pasiryžęs pasiekti tikslą – iki 2018 m. vidurio mobilizuoti ne mažiau kaip 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Jis jau dabar aktyviai veikia 27 valstybėse narėse; tikimasi, kad iki šiol (2016 m. spalio mėn.) patvirtinto finansavimo pagrindu jis paskatins per 138 mlrd. EUR investicijų. Ypač daug naudos iš jo gavo mažosios bendrovės.

2016 m. spalį pagal fondą patvirtintas 17,4 mlrd. EUR vertės 134 infrastruktūros projektų finansavimas. Be to, patvirtinta daugiau negu 220 finansavimo susitarimų su mažosiomis bendrovėmis; jų bendra vertė sudaro 7,5 mlrd. EUR. Tikimasi, kad šiais finansais pasinaudos iš viso beveik 290 000 mažųjų bendrovių. Projektų vykdytojai gali teikti paraiškas dėl finansavimo Europos investicijų bankui, o mažosios pramonės įmonės gali teikti paraiškas per vietos finansų tarpininkus.

Vienas iš daugelio gerų projektų pavyzdžių yra „Ginkgo Fund 2“, kurio paskirtis – deaktyvuoti užterštas pramonės zonas ir paversti jas gyvenamosiomis vietomis ir įstaigomis. Tikimasi, kad „Ginkgo“ Belgijoje ir Prancūzijoje užtikrins apie 5 000 gyvenamųjų būstų ir sukurs 8 500 darbo vietų. „Ginkgo“ atliekami deaktyvavimo darbai yra svarbūs Europos miestų ateičiai, nes šiuose miestuose yra apie 3,5 mln. tuščių buvusių pramonės zonų. Europos investicijų banko finansavimas pagal šį fondą yra iš viso 30 mln. EUR. Ši fondo parama pritraukė privačių investuotojų, kurie padėjo sutelkti visus projektui reikalingus 120 mln. EUR.

Fondo projektų sąrašą galima rasti internete.

Investicijų planas susijęs ne tik su finansavimu, į jį įtrauktos ES sukurtos priemonės, kuriomis siekiama padėti investicijų projektams pasiekti realiąją ekonomiką.

2015 m. rugsėjo mėn. buvo įkurtas Europos investavimo konsultacijų centras, teikiantis visos Europos projektų vykdytojams administracinę ir techninę pagalbą. Projektų vykdytojai, valdžios institucijos ir privačios bendrovės gali gauti techninę pagalbą, kad galėtų parengti projektus investicijoms ir paskatinti jų vykdymą. Taip pat galima gauti konsultacijų dėl tinkamiausių finansavimo šaltinių ir pasinaudoti ypač didelės apimties techninėmis ir finansinėmis žiniomis.

Siekdama užtikrinti investuotojams geresnį ES egzistuojančių investavimo galimybių matomumą, Komisija įkūrė Europos investicinių projektų portalą, kuris pradėjo veikti 2016 m. birželio 1 d. Projektų vykdytojai gali savo projektus pateikti internete, kur jie bus matomi ir lauks atitinkamų investavimo galimybių – tai primena pažinčių tarnybos veiklą.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai

Be abejo, tai ne vienintelės į ES ekonomiką investuojamos lėšos. ES biudžete visada buvo lėšų, skirtų ekonomikai ir socialinei sanglaudai remti, pajamų, turto ir galimybių skirtumams mažinti ir ekonomikos augimui skatinti. Gal ką nors klaidina tai, kad jos vadinamos Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Tai nėra investicijų plano Europai Europos strateginių investicijų fondas, bet abi šias priemones galima labai gerai derinti, ir Komisija tai skatina.

Iš tiesų jas sudaro penki pagrindiniai fondai, kurie visi drauge skirti ekonomikos vystymuisi visose ES šalyse remti.

• Europos regioninės plėtros fondas
• Europos socialinis fondas
• Sanglaudos fondas
• Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai
• Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Jų bendras 2014–2020 m. biudžetas yra 454 mlrd. EUR; investuojama į prioritetines ES sritis, kaip antai moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, parama mažosioms bendrovėms, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir informacinės ir komunikacinės technologijos.

Struktūriniai fondai skiriasi nuo Europos strateginių investicijų fondo, nes pagal juos projektai finansuojami naudojant subsidijas ir finansines priemones, be to, valstybėse narėse jie naudojami decentralizuotai. Europos strateginių investicijų fondas teikia rizikos finansavimo priemones per Europos investicijų banką.

Bet kuris ekonominiu požiūriu perspektyvus projektas, galintis prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ES ir atitinkantis ES investicijų prioritetus, gali būti finansuojamas ir Europos strateginių investicijų fondo, ir struktūrinių fondų lėšomis.

Sustiprinus ir išplėtus Europos strateginių investicijų fondą, bus sukurta dar daugiau darbo vietų, paskatintas ekonomikos augimas ir konkurencingumas ir dar daugiau dėmesio bus skiriama Europos ekonomikos tvariam augimui labai svarbioms didesnės rizikos ir (arba) papildomoms investicijoms.