ES 2020 m.

Įvadas

COVID-19 pandemija Europoje lėmė žmogiškąsias tragedijas, judėjimo suvaržymus ir beprecedentį ekonomikos sulėtėjimą. Europos Sąjunga netrukus įrodė savo solidarumą. Siekdama apsaugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, ES sutelkė dėmesį į veiksmus, kuriais imta nedelsiant ir veiksmingai reaguoti į kilusią krizę. 2020 m. buvo priimta daugiau kaip 1 350 priemonių krizei sušvelninti, įskaitant beveik 400 sprendimų dėl valstybės pagalbos, kuriais Europos įmonėms suteikta gyvybiškai svarbi parama.

Pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po pandemijos pradžios Europoje sveikatos priežiūros sistemos buvo sustiprintos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, o ligoninės visoje ES priėmė pacientus iš kitų šalių. Reaguojant į skubiausius poreikius buvo komandiruotos mobilios sveikatos priežiūros komandos. Per 600 000 užsienyje įstrigusių ES piliečių buvo pargabenti namo, taip pat sutelktos viešosios ir privačiosios investicijos, kad būtų sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos viso pasaulio žmonėms.

Komisijos medicinos reikmenų pasiūlos ir paklausos koordinavimo mechanizmas padėjo valstybėms narėms bendradarbiaujant įveikti įrangos trūkumą.

Krizės padariniams sušvelninti ES ir valstybės narės sutelkė 4,2 trln. EUR, arba daugiau kaip 30 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Iš bendros 4,2 trilijono eurų sumos 575 milijardai eurų skirti nacionalinėms priemonėms, kurių imamasi naudojantis ES biudžeto taisyklių lankstumu (bendrąja nukrypti leidžiančia išlyga), 100 milijardų eurų – ES finansinei paramai sutrumpinto darbo programoms, 70 milijardų eurų – tiesioginei ES paramai, įskaitant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą, 3045 milijardai eurų – nacionalinėms likvidumo priemonėms, įskaitant kelias programas, patvirtintas pagal laikinas lanksčias ES valstybės pagalbos taisykles, 240 milijardų eurų – pagal Europos stabilumo mechanizmą teikiamai paramai kovai su pandemijos sukelta krize ir 200 milijardų eurų – Europos investicijų banko grupės finansavimui įmonėms.

ES biudžeto lėšos taip pat buvo visapusiškai mobilizuotos siekiant suteikti tiesioginę finansinę paramą jos reikalingoms valstybėms narėms. Pirmosiomis krizės dienomis Komisija pristatė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas. Pagal jas valstybės narės įgijo galimybę naudoti sanglaudos finansavimą pažeidžiamiausiems savo ekonomikos sektoriams paremti. Skubios paramos priemonė buvo aktyvuota siekiant suteikti tiesioginę finansinę paramą strateginiams poreikiams Europos lygmeniu, o Komisija pristatė iniciatyvą „Parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti“ (SURE), kurios paskirtis – padėti išsaugoti darbo vietas ir remti šeimas.

Koronaviruso pandemija lėmė didelį sukrėtimą pasaulio bei ES ekonomikai ir sukėlė rimtų socialinių ir ekonominių padarinių. Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, greitai paaiškėjo, kad 2020 m. ES ekonomika patirs neregėto masto nuosmukį.

Todėl reikėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų atitaisyta pandemijos sukelta ekonominė ir socialinė žala. Padidintas ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas ir laikinas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation EU“ sudaro didžiausią iš ES biudžeto finansuotą paskatų paketą, kurio vertė – 1,8 trln. EUR. Šios lėšos padės ES remti piliečius, įmones ir regionus, visų pirma tuos, kurie nuo krizės nukentėjo labiausiai. Šis priemonių rinkinys suteiks galimybę po COVID-19 pandemijos atkurti Europą, kuri bus ekologiškesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė.

Įgyvendindama ES vakcinų strategiją, Komisija sudarė susitarimus su šešiomis bendrovėmis („AstraZeneca“, „BioNTech-Pfizer“, „CureVac“, „Johnson & Johnson“, „Moderna“ ir „Sanofi-GlaxoSmithKline“), kad ES gyvenantiems žmonėms būtų užtikrintos įvairios saugios ir veiksmingos COVID-19 vakcinos.

Laikantis visų saugumo ar veiksmingumo standartų, ES metų pabaigoje pasirengta naudoti pirmąją vakciną. Gruodžio 21 d. Europos Komisija suteikė sąlyginį rinkodaros leidimą „BioNTech-Pfizer“ sukurtai COVID-19 vakcinai – pirmajai tokios rūšies vakcinai, kuriai toks leidimas suteiktas ES. Per Europos skiepijimo dienas (gruodžio 27–29 d.) šia vakcina buvo pradėtas skiepijimas valstybėse narėse.

Žvelgiant į 2020 m. akivaizdu, kad COVID-19 pandemijos poveikis buvo didžiulis. Europos Sąjungoje COVID-19 užsikrėtė penkiolika milijonų žmonių. Tikra tragedija, kad daugiau kaip 350 000 žmonių prarado gyvybę. Kova su COVID-19 tęsiasi 2021 m.

Beprecedentis atsakas į neatidėliotinus poreikius

Europos Vadovų Tarybos įgaliota Europos Komisija koordinavo bendrą Europos atsaką į COVID-19 protrūkį ir ėmėsi veiksmų visuomenės sveikatos sektoriams sustiprinti ir socialiniam bei ekonominiam pandemijos poveikiui sušvelninti. ES pasitelkė visas turimas priemones, kad padėtų valstybėms narėms koordinuoti jų nacionalinį atsaką, ir teikė objektyvią informaciją apie COVID-19 plitimą ir veiksmingas pastangas jam sustabdyti.

ES ėmėsi skubių veiksmų pandemijos sukeltoms problemoms spręsti. Sausio 28 d. pradėtas taikyti ES civilinės saugos mechanizmas siekiant pradėti užsienyje įstrigusių ES piliečių grąžinimą (iki metų pabaigos surengti 408 skrydžiai, per kuriuos parskraidinta 90 000 ES piliečių).

Kovo 13 d. Komisija paragino imtis suderinto ekonominio atsako į koronaviruso krizę, o kovo 16 d. Komisija įsteigė patariamąją ekspertų grupę, kurios uždavinys – konsultuoti ir vadovauti ES atsakui į krizę. Grupei pirmininkauja Pirmininkė Ursula von der Leyen ir už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides. Į grupės ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro veiklą vėliau įtraukta nauja ES mokslinių konsultacijų dėl COVID-19 platforma. Platformai priklauso valstybių narių COVID-19 moksliniai konsultantai, o jos tikslas – geriau koordinuoti mokslines konsultacijas ir dalytis gerąja patirtimi, susijusia su nacionalinėmis COVID-19 visuomenės sveikatos priemonėmis.

Skubi parama

Komisija sutelkė visus ES biudžeto išteklius, kad tinkamai atsižvelgtų į neatidėliotinus poreikius, kurie gali būti geriausiai patenkinti strategiškai ir koordinuotai veikiant Europos lygmeniu. Pagal 2,7 mlrd. EUR vertės Skubios paramos priemonę buvo finansuojami įvairūs veiksmai, kurių didelė biudžeto dalis skirta vakcinų iniciatyvai remti. Iniciatyvos įgyvendinime dalyvauja visos 27 valstybės narės. Komisija įsigijo ir valstybėms narėms išplatino 10 mln. kaukių sveikatos priežiūros darbuotojams. Finansavimas taip pat buvo skirtas tyrimams ir intensyviajai priežiūrai, ultravioletinių robotų, skirtų ligoninėms dezinfekuoti, pirkimui ir COVID-19 gydymo klinikiniams tyrimams remti.

Siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą, labai svarbu vykdyti testavimą. Spalio 28 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl COVID-19 testavimo strategijų, be kita ko, dėl greitųjų antigenų testų naudojimo, o lapkričio 18 d. priėmė specialią Komisijos rekomendaciją dėl greitųjų antigenų testų. Gruodžio 18 d. Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendros greitųjų antigenų testų sistemos ir COVID-19 tyrimų rezultatų tarpusavio pripažinimo. Komisija pagal minėtą priemonę sutelkė 100 mln. EUR, kad būtų galima tiesiogiai įsigyti greitųjų antigenų testų ir pateikti juos valstybėms narėms. Gruodžio 18 d. Komisija pasirašė bendrąją sutartį su įmonėmis „Abbott“ ir „Roche“ dėl daugiau kaip 20 mln. greitųjų antigenų testų pirkimo, tam skiriant finansavimą pagal priemonę. Šie testai būtų prieinami valstybėms narėms nuo 2021 m. pradžios, kaip ES paramos COVID-19 testavimui dalis.

„rescEU“ – bendras medicinos reikmenų rezervas

Kovo 19 d. Komisija ėmėsi solidarumo veiksmų ir sukūrė „rescEU“ medicinos reikmenų rezervą – pirmąsias bendras Europos būtiniausios medicinos įrangos, įskaitant veido kaukes ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, atsargas, kad padėtų valstybėms narėms, kurioms trūksta įrangos. Iš valstybėse narėse saugomo „rescEU“ rezervo apie 3 mln. aukštos kokybės apsauginių kaukių pateikta pirmojo reagavimo pajėgoms (įskaitant medicinos ir civilinės saugos darbuotojus) Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Kosove (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos).

Taikant civilinės saugos mechanizmą į šalis, kurioms reikia pagalbos, buvo išsiųsta dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, apsauginių drabužių ir dezinfekantų, taip pat buvo komandiruotos skubios medicinos pagalbos komandos. Gydytojai iš Norvegijos, Lenkijos ir Rumunijos padėjo gydyti pacientus Italijoje ir Lietuvoje, o Vokietijos, Italijos ir Lietuvos medikų komandos padėjo kolegoms Armėnijoje ir Azerbaidžane. Judumo dokumentų rinkinys padėjo finansuoti pacientų, medikų komandų ir būtiniausių medicinos reikmenų vežimą.

Užtikrinti aprūpinimą medicinos reikmenimis ir maistu

Nuo pat protrūkio pradžios ES teikė paramą pagrindiniams gamintojams, kad būtų užtikrintas pagrindinių vaistų ir medicinos priemonių prieinamumas. Komisija ėmėsi veiksmų, kad sudarytų pramonei tinkamas sąlygas didinti arba atnaujinti gamybą, be kita ko, paprašė Europos standartizacijos organizacijų užtikrinti, kad veido kaukių ir kitų apsaugos priemonių standartai būtų laisvai prieinami visoms suinteresuotosioms šalims. Daug Europos įmonių pertvarkė gamybą, kad patenkintų asmeninių apsaugos priemonių, dezinfekantų ir medicinos prietaisų paklausą.

Balandžio mėn. Komisija patvirtino visų ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės prašymus laikinai netaikyti muitų ir PVM medicinos priemonių ir apsaugos priemonių importui iš ES nepriklausančių šalių.

Europos Komisija nedelsdama reagavo į susirūpinimą dėl galimo maisto trūkumo ir balandžio mėn. priėmė neatidėliotinas priemones, kad sudarytų sąlygas lanksčiau naudotis bendros žemės ūkio politikos ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis ir įgyvendintų priemones, padedančias stabilizuoti žemės ūkio maisto produktų rinkas.

Naudojimasis visomis fiskalinėse ir valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis

Kovo mėn. Komisija žengė beprecedentį žingsnį – įgyvendindama savo strategiją greitai ir ryžtingai reaguoti į pandemiją, pradėjo taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Tarybai pritarus, tai valstybėms narėms suteikė galimybę imtis veiksmų, kad jos galėtų tinkamai kovoti su krize visomis turimomis ekonominės politikos priemonėmis, nenukrypstant nuo įprastų Europos fiskalinės sistemos biudžeto taisyklių.

Praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europa tapo vienu iš COVID-19 pandemijos židinių, Komisija priėmė laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis ir atitinkamai paremti nuo krizės nukentėjusias įmones. Atsižvelgdama į tai, Komisija patvirtino pagalbos priemones, apie kurias pranešė visos ES valstybės narės ir Jungtinė Karalystė. 2020 m. Komisija priėmė beveik 400 sprendimų. Jais patvirtinta 500 nacionalinių priemonių, kurių bendra vertė – 3 trln. EUR.

Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos

Viena iš pirmųjų priemonių, kurias ES pradėjo taikyti finansiškai remdama valstybių narių atsaką į krizę, buvo Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (2020 m. kovo mėn.). Sutelkus ES valstybėms narėms jau skirtas, bet dar nepanaudotas lėšas, iniciatyva padėjo nedelsiant padidinti valstybių narių ir regionų biudžetų likvidumą ir panaudoti sanglaudos politikos lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms ir sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti, taip pat užtikrinti apyvartinio kapitalo paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Neseniai išplėtus Europos Sąjungos solidarumo fondo aprėptį, buvo įtrauktos didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos. Taip buvo sudarytos sąlygos valstybėms narėms gauti paramą iš šio fondo siekiant padėti joms įveikti COVID-19 krizę.

Nuo balandžio mėn. įgyvendinant Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą tapo paprasčiau ir lengviau greitai panaudoti esamus Europos struktūrinius ir investicijų fondus su krize susijusioms priemonėms įgyvendinti, o ES įnašas į sanglaudos politikos programas padidintas iki 100 proc. pagal mokėjimo paraiškas, pateiktas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė abiejų iniciatyvų įgyvendinimo 2020 m. rezultatus. Nuo krizės pradžios ES sutelkė daug lėšų kovai su pandemijos padariniais. Mažosios ir vidutinės įmonės gavo daugiausia lėšų (daugiau kaip 10 mlrd. EUR). Tai joms padėjo išsilaikyti. 3 mlrd. EUR skirta gyventojams, įskaitant socialines paslaugas pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams skirtas laikino įdarbinimo programas. Galiausiai, be 10,2 mlrd. EUR iš ES biudžeto, kurie šiai sričiai jau buvo skirti 2014–2020 m., sveikatos sektoriui remti skirta 6,6 mlrd. EUR (atkreipkite dėmesį, kad paramos gavėjų grupės iš dalies sutampa).

Iš dalies pakeista 82 proc. sanglaudos politikos programų 25 valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje, o 3,2 mlrd. EUR papildomo finansavimo skirta nacionaliniams biudžetams, kurių lėšoms gali būti taikoma 100 proc. ES bendro finansavimo norma.

Šios priemonės iniciatyvos skirtos žmonių darbo vietoms apsaugoti, laikinai finansinei paramai greitai suteikti, be to, jos papildo nacionalines pastangas ir didina valstybių narių solidarumą.

Darbo vietų rėmimas ir pragyvenimo šaltinių apsauga

2020 m. balandžio mėn. Komisija parengė iniciatyvą „Parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti“ (SURE) – trumpalaikę užimtumo rėmimo programą, kuria siekiama padėti nuo tolesnio pandemijos poveikio apsaugoti darbo vietas ir darbuotojus. Iki 2020 m. pabaigos pagal SURE iš viso buvo patvirtinta 90,3 mlrd. EUR finansinė parama 18 valstybių narių, o 39,5 mlrd. EUR išmokėta penkiolikai iš jų: Belgijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Italijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai. Valstybės narės vis dar gali teikti paramos prašymus pagal SURE, kurios bendri finansiniai ištekliai siekia iki 100 mlrd. EUR.

Finansinė parama pagal SURE teikiama kaip paskolos, kurioms lėšų Europos Sąjunga valstybių narių vardu skolinasi rinkose. Daugumai valstybių narių tokio skolinimosi sąlygos yra palankesnės nei tos, kurios rinkose būtų pasiūlytos joms pačioms. Šios paskolos padeda valstybėms narėms padengti staiga padidėjusias viešąsias išlaidas darbo vietoms išsaugoti. Konkrečiai, pasinaudodamos jomis valstybės narės gali padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir kitų panašių reaguojant į dabartinę pandemiją priimtų priemonių, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, kūrimo arba išplėtimo finansavimu.

Iki 2020 metų pabaigos iš Paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti fondo, kurį iš viso sudaro 90,3 milijardo eurų, atitinkamoms valstybėms narėms buvo skirtos tokios sumos: Belgijai – 7,8 milijardo eurų, Bulgarijai – 511 milijonų eurų, Čekijai – 2 milijardai eurų, Airijai – 2,5 milijardo eurų, Graikijai – 2,7 milijardo eurų, Ispanijai – 21,3 milijardo eurų, Kroatijai – 1 milijardas eurų, Italijai – 27,4 milijardo eurų, Kiprui – 479 milijonai eurų, Latvijai – 192 milijonai eurų, Lietuvai – 602 milijonai eurų, Vengrijai – 504 milijonai eurų, Maltai – 244 milijonai eurų, Lenkijai – 11,2 milijardo eurų, Portugalijai – 5,9 milijardo eurų, Rumunijai – 4,1 milijardo eurų, Slovėnijai – 1,1 milijardo eurų, o Slovakijai – 631 milijonas eurų. Sumos suapvalintos.

2020 m. Komisija ES vardu tris kartus rinkoje išleido obligacijų pagal SURE. Kiekvienos emisijos obligacijų paklausa daugiau kaip 10 kartų viršijo pasiūlą, o tai rodo pasitikėjimą ES kaip emitente bei skolininke ir svarbia pasaulinio masto veikėja finansų rinkose. Komisijos pagal priemonę SURE išleistoms obligacijoms suteikiamas socialinių obligacijų ženklas. Tai investuotojams į šias obligacijas suteikia pasitikėjimo, kad sutelktos lėšos padės siekti išties socialinio tikslo.

ES vakcinų strategija

Birželio 17 d. Europos Komisija pateikė ES vakcinų strategiją, kuria siekiama paspartinti vakcinų nuo COVID-19 kūrimą, gamybą ir naudojimą. Strategijos tikslas – kuo anksčiau visiems ES gyventojams užtikrinti sąžiningą prieigą prie saugių bei veiksmingų vakcinų už prieinamą kainą ir kartu vadovauti visuotinio solidarumo veiksmams siekiant užtikrinti, kad vakcinos būtų prieinamos visiems. Strategija taip pat siekiama užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų pasirengta vakcinas platinti, planuoti jų gabenimą ir pasirengimą jas naudoti, taip pat nustatyti prioritetines grupes, kurios turėtų būti paskiepytos pirmiausiai.

Kadangi saugias ir veiksmingas COVID-19 vakcinas reikėjo sukurti per tokį trumpą laiką, tuo pačiu metu teko vykdyti klinikinius tyrimus ir investuoti į gamybos pajėgumus, kurių reikia norint pagaminti milijonus ar net milijardus sėkmingos vakcinos dozių. Išankstiniai pirkimo susitarimai padeda sumažinti riziką, susijusią su gamintojų investicijomis į galimų vakcinų kūrimą, ir taip padidinti galimybes greitai sukurti, gaminti ir naudoti saugias ir veiksmingas vakcinas ir užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų jomis pasiskiepyti. Komisija ES valstybių narių vardu derėjosi su farmacijos bendrovėmis ir pasiekė, kad būtų pasirašyti šeši susitarimai, o 2020 m. buvo baigtos arba 2021 m. pradžioje planuojamos tolesnės tiriamosios derybos su kitais vakcinų gamintojais.

Siekdama padėti valstybėms narėms parengti skiepijimo strategijas, spalio 15 d. ir gruodžio 2 d. Komisija paskelbė pagrindinius elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti pagal ES sutartyse nustatytas kompetencijos sritis. Be kita ko, tai skiepijimo tarnybų gebėjimų tiekti COVID-19 vakcinas užtikrinimas; sklandžių sąlygų tikslinėms gyventojų grupėms skiepytis užtikrinimas; pasirengimas vakcinų, kurioms būdingos skirtingos savybės ir skirtingi saugojimo bei transportavimo poreikiai, naudojimui ir aiški komunikacija visuomenės pasitikėjimui didinti.

Pirmąją vakciną, kuriai gruodžio 21 d. buvo suteiktas sąlyginis rinkodaros leidimas, pagamino „BioNTech-Pfizer“. Vakcinos paskirstymas pradėtas vos per kelias dienas, kad būtų spėta iki ES skiepijimo dienų (gruodžio 27, 28 ir 29 d.). Leidimas suteiktas gavus palankią mokslinę rekomendaciją, pagrįstą Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktu išsamiu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės įvertinimu, taip pat gavus valstybių narių pritarimą.

Tuo pat metu Komisija, reikšdama solidarumą su pasauliniais partneriais, prisidėjo prie COVID-19 vakcinų priemonės (COVAX) – visuotinės iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti vienodas galimybes pasiskiepyti įperkamomis COVID-19 vakcinomis, – ir skyrė 500 mln. EUR ES lėšų (100 mln. EUR dotacijų ir 400 mln. EUR paskolą, kuri remiama Europos darnaus vystymosi fondo garantija). Iki gruodžio mėn. Europos komanda – Europos Komisija ir ES valstybės narės – COVAX skyrė daugiau kaip 850 mln. EUR, todėl iš pradžių Europos Sąjunga tapo didžiausia COVAX paramos teikėja. Tai bus labai svarbus indėlis remiant COVAX tikslą iki 2021 m. pabaigos pateikti 1,3 mlrd. vakcinos dozių mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.

COVAX yra Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyvos dalis vakcinų srityje. Ši iniciatyva – tai pasaulinė bendradarbiavimo platforma, kuria siekiama paspartinti COVID-19 testų, gydymo priemonių ir vakcinų kūrimą bei gamybą ir suteikti vienodas galimybes šioje srityje. Ši bendradarbiavimo iniciatyva draugėn subūrė vyriausybes, mokslininkus, įmones, pilietinę visuomenę, filantropus ir pasaulio mastu veikiančias sveikatos organizacijas (Bilo ir Melindos Geitsų fondą, Pasirengimo epidemijoms inovacijų koaliciją, Naujoviškos naujosios diagnostikos fondą, Vakcinacijos aljansą, Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą, UNITAID, „Wellcome“, Pasaulio sveikatos organizaciją, Pasaulio banką ir Pasaulinę finansavimo priemonę).

VAIZDO siužetas. Pirmasis skiepas nuo COVID-19 ES valstybėse narėse.

Pasaulio bendruomenės sutelkimas

2020 m. gegužės 4 d. Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę iniciatyvą, pasaulinio masto veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti visuotinę prieigą prie įperkamo skiepijimo nuo koronaviruso, koronaviruso gydymo priemonių ir testavimo. Tai Komisijos atsakas į visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurį reaguodama į pandemiją balandžio 24 d. paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Pasauliniu atsaku į koronaviruso grėsmę taip pat siekta stiprinti pasaulio sveikatos priežiūros sistemas ir remti pažeidžiamiausių pasaulio regionų ir bendruomenių ekonomikos atsigavimą.

Įsipareigojimų telkimo aukščiausiojo lygio susitikimas ir koncertas „Pasaulinis tikslas – susivienyti dėl ateities“, kurį birželio 27 d. surengė Komisija ir organizacija „Global Citizen“, tapo labai svarbia pasaulinės kovos su koronavirusu gaire ir puikiu pavyzdžiu, kaip ES institucijos (šiuo atveju – Taryba ir Komisija) veikia visame pasaulyje kartu su partneriais ir aktyviais piliečiais.

Pagal dvi įsipareigojimų iniciatyvas iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos Pasauliniam atsakui į koronaviruso grėsmę buvo įsipareigota skirti 15,9 mlrd. EUR, iš jų 1,4 mlrd. EUR (1 mlrd. EUR dotacijų ir 400 mln. EUR paskolų garantijų) įsipareigojo skirti Europos Komisija.

Europos ekonomikos gaivinimo planas

Šalia 4,2 trln. EUR, kuriuos sutelkė ES ir valstybės narės, gegužės 27 d. Komisija pasiūlė didžiausią ES finansavimo paketą Europos atsigavimui po pandemijos paremti. Liepos mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba vieningai susitarė dėl bendro 1,8 trln. EUR finansavimo, kurį sudaro nauja 750 mlrd. EUR priemonė „Next Generation EU“ ir 1,074 trln. EUR pakeistas 2021–2027 m. ES biudžetas. Šis finansinės paramos priemonių rinkinys padės labiausiai nuo krizės nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams, o kartu bus kuriamas ekologiškesnis, labiau skaitmeninis ir atsparesnis žemynas.

Lapkričio 10 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl šio priemonių rinkinio, kuriame numatyta dar 15 mlrd. EUR skirti tam tikroms pagrindinėms programoms, kaip antai „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir „EU4Health“.

Komisija ES vardu skolinsis kapitalo rinkose ir gautomis lėšomis finansuos ekonomikos gaivinimą ir priemonę „Next Generation EU“. Todėl priemonei „Next Generation EU“ neprireiks skubių papildomų valstybių narių įnašų. Surinktos lėšos bus grąžinamos ilguoju laikotarpiu iki 2058 m. Kad palengvintų rinkoje pasiskolintų lėšų grąžinimą, Komisija pasiūlys naujus pajamų į ES biudžetą šaltinius. Pirmieji nauji nuosavi ištekliai, kuriuos rengiamasi nustatyti 2021 m., bus pagrįsti plastiko pakuočių atliekų kiekiu ir padės siekti Europos žaliojo kurso politikos tikslų (žr. skyrių „Skaitmeninio amžiaus poreikius atitinkančios neutralaus poveikio klimatui Europos kūrimas“). 2021 m. viduryje Komisija pateiks papildomų pasiūlymų dėl naujų nuosavų išteklių, grindžiamų pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu, skaitmeniniu mokesčiu ir peržiūrėta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Siekiant prisidėti prie žaliojo ir skaitmeninio ekonomikos atsigavimo, finansavimas iš ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ bus skiriamas atsižvelgiant į šiuos du politikos tikslus. Bent 30 proc. lėšų bus panaudota kovai su klimato kaita, todėl 2021–2027 m. biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“ bus didžiausias pasaulyje žaliųjų investicijų rinkinys.

Daugiau kaip 50 proc. lėšų bus skirta naujiems prioritetams įgyvendinti. Šios programos apima mokslinius tyrimus ir inovacijas („Europos horizontas“), teisingą klimato politikos ir skaitmeninę pertvarką (Teisingos pertvarkos fondas ir Skaitmeninės Europos programa), parengties, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones (pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), „RescEU“ ir naująją programą „EU4Health“. Jos papildys sanglaudos ir žemės ūkio politiką, kuri pati atnaujinta.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra labai svarbi „Next Generation EU“ dalis. Ji padės ES išbristi iš dabartinės krizės, nes per itin svarbius pirmuosius kelerius atsigavimo metus valstybėms narėms bus suteikta 672,5 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų.

750 milijardų eurų iš viso siekiantis priemonės „Next Generation EU“ finansavimas paskirstytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (672,5 milijardo eurų, įskaitant 360 milijardų eurų paskolų ir 312,5 milijardo eurų dotacijų), iniciatyvai REACT-EU (47,5 milijardo eurų), Teisingos pertvarkos fondui (10 milijardų eurų), kaimo plėtrai (7,5 milijardo eurų), programai „Europos horizontas“ (5 milijardai eurų), rezervui „rescEU“ (1,9 milijardo eurų) ir programai „InvestEU“ (5,6 milijardo eurų).

Kiekviena valstybė narė buvo paraginta pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą su nacionaline investicijų ir reformų darbotvarke, atsižvelgiant į ekonominės politikos uždavinius, išdėstytus naujausiose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, visų pirma 2019 ir 2020 m. pateiktose rekomendacijose. Planai valstybėms narėms turėtų suteikti galimybę padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat įgyvendinti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus.

Gruodžio mėn. derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį ši priemonė gali būti pradėta įgyvendinti 2021 m. pradžioje. Komisija pateikė gaires valstybėms narėms, kaip rengti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir primygtinai paragino jas į savo planus įtraukti investicijas ir reformas septyniose pavyzdinėse srityse, tęsti žaliąjį ir skaitmeninį ekonomikos atsigavimą ir investuoti į žmogiškąjį kapitalą.

Dar viena „Next Generation EU“ priemonė yra REACT-EU (Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos priemonė). Ją įgyvendinant toliau taikomos išskirtinės lankstumo taisyklės pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą ir iki 2023 m. sanglaudos politikai skiriamas papildomas 47,5 mlrd. EUR finansavimas tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir darbo vietų kūrimas. Ji taip pat padės pasirengti žaliajai ir skaitmeninei Europos pertvarkai ir susieti neatidėliotinus ir vidutinės trukmės sprendimus. Be to, pasinaudojant „Next Generation EU“ bus papildytos kelios ES iniciatyvos, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, programą „InvestEU“, civilinės saugos mechanizmą „rescEU“ ir programą „Europos horizontas“.

Kelionių apribojimai ir laisvo judėjimo Europoje užtikrinimas

Siekdamos sulėtinti COVID-19 plitimą ir apsaugoti žmonių sveikatą bei gerovę, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių. Kai kurios iš jų turėjo įtakos piliečių teisei laisvai judėti visoje ES. Įgyvendinant šias priemones dažnai buvo ribojamas tarpvalstybinių keliautojų, įskaitant keliaujančius darbo reikalais, atvykimas į kitą valstybę narę arba buvo taikomi kiti konkretūs reikalavimai (pavyzdžiui, karantinas). Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų laisvą piliečių, prekių ir paslaugų judėjimą, visapusiškai laikantis sveikatos ir saugos priemonių.

Reaguodama į kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos raginimą ir bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, Komisija pateikė Europos koronaviruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires.

Remdamasi rugsėjo 4 d. Komisijos pasiūlymu, Taryba spalio 13 d. priėmė rekomendaciją, kad būtų koordinuojamas požiūris į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į pandemiją. Valstybės narės susitarė koordinuoti savo pastangas keturiose pagrindinėse srityse. Tai:

• bendri kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės sprendžia, ar nustatyti kelionių apribojimus;
• bendras žemėlapis, kuriame naudojantis šviesoforo sistema parodyti rizikos lygmenys ES ir Europos ekonominės erdvės regionuose;
• bendras požiūris į keliautojus iš rizikos zonų (testavimas ir izoliavimasis);
• savalaikis aiškios informacijos teikimas visuomenei.

Kovo 17 d. ES valstybės narės, remdamosi Komisijos rekomendacija, kaip apsaugoti žmonių sveikatą ES ir užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui iš ES į kitas šalis ir iš kitų šalių į ES, nusprendė apriboti nebūtinas keliones į ES. Atsižvelgiant į besikeičiančią epidemiologinę padėtį, taisyklių taikymas buvo pratęstas kelis kartus. ES nepriklausančių šalių sąrašas buvo sudarytas remiantis skaidriais kriterijais ir buvo reguliariai peržiūrimas, o paskutinis pakeitimas padarytas gruodžio 17 d.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, birželio 30 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl laipsniško laikinų apribojimų panaikinimo. Be kita ko, buvo pateiktas ES nepriklausančių šalių, kurių gyventojams tokie apribojimai netaikomi, sąrašas ir esmines funkcijas atliekančių ar esminių poreikių turinčių keliautojų, kuriems buvo leista atvykti į ES neatsižvelgiant į jų kilmės vietą, kategorijų sąrašas. Spalio 28 d. Komisija paskelbė gaires, kad valstybėms narėms būtų lengviau užtikrinti nuoseklų Tarybos rekomendacijos įgyvendinimą. Komisija valstybėms narėms taip pat pateikė gaires, kaip su vizomis susijusios veiklos užsienyje atnaujinimą tinkamai derinti su laipsnišku kelionių apribojimų panaikinimu.

Šie veiksmai padeda apriboti koronaviruso plitimą, suteikia galimybę jį lengviau sekti ir užtikrina didesnį ES bendro atsako veiksmingumą. Ši sveikatos krizė parodė, kad kuriant Europos sveikatos sąjungą reikia geriau koordinuoti sveikatos klausimus (daugiau informacijos galima rasti skyriuje „Žmonių ir laisvių apsauga“).

Po to, kai 2020 m. pabaigoje kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse ėmė sparčiai daugėti COVID-19 (daugiausiai naujo viruso varianto) atvejų, gruodžio 22 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į keliones ir transporto paslaugas, kad būtų apribotas tolesnis naujo varianto plitimas.

Pagalba įstrigusiems ES piliečiams grįžti namo

Daugelis ES piliečių įstrigo svetur, nes jų skrydžiai buvo atšaukti ir imta uždaryti sienas. ES ir valstybės narės namo sugrąžino daugiau kaip 600 000 žmonių. ES civilinės saugos mechanizmas padėjo sklandžiau organizuoti ir bendrai finansuoti 408 piliečių grąžinimo skrydžius, kad namo galėtų grįžti daugiau kaip 100 300 žmonių, įskaitant 90 000 įstrigusių ES piliečių.

Valstybės narės solidariai organizavo transportą, kad namo parvežtų kitų valstybių narių ir savo piliečius. Trečdalis grąžintų keleivių buvo ES piliečiai, turintys ne skrydį organizavusios šalies pilietybę. Pavyzdžiui, Prancūzija parskraidino 26 ES valstybių narių piliečius. Vasario mėn. pradžioje iš Vuhano (Kinija) vienu skrydžiu parskraidinti 64 Prancūzijos piliečiai ir 135 kitų valstybių narių piliečiai.

Laisvo prekių judėjimo užtikrinimas ir pagalba darbuotojams kertant sienas

Pandemija labai sutrikdė keliones ir transportą Europoje. Kovo ir balandžio mėn. dėl valstybių narių nustatytų skirtingų ribojamųjų sveikatos priemonių buvo uždarytos sienos arba įvesta griežta kontrolė, o tūkstančiai sunkvežimių įstrigo ilgose eilėse. Siekdama išsaugoti nenutrūkstamą prekių srautą per ES vidaus sienas, užtikrinti svarbiausių tiekimo grandinių apsaugą ir apsaugoti transporto sektoriaus darbuotojus, Komisija su valstybėmis narėmis greitai nustatė žaliojo koridoriaus sienos kirtimo punktus transeuropiniame transporto tinkle, kad sunkvežimiai sieną galėtų kirsti ne ilgiau kaip per 15 minučių. Žemės stebėjimo ir navigacijos programos „Copernicus“ ir „Galileo“ padėjo nustatyti kliūtis ir užtikrinti transporto judėjimą. Spalio mėn. Komisija žaliųjų koridorių principą pritaikė ir daugiarūšiam transportui, įskaitant krovinių vežimą geležinkeliais, vandens transportu bei oru, ir pabrėžė, kad reikia užtikrinti keleiviams būtiną susisiekimą.

Nuo pandemijos pradžios Komisija glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų koordinuotą požiūrį į sienų valdymo klausimus ir laipsnišką grįžimą prie laisvo judėjimo. ES priėmė gaires, skirtas padėti darbdaviams ir darbuotojams grįžti į saugią ir sveiką aplinką, taip pat geresnės sezoninių darbuotojų apsaugos gaires. Be to, buvo atnaujinti ES teisės aktai, kad būtų atsižvelgta į naują riziką darbo vietoje ir suteikta papildoma apsauga visiems darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiduria su koronavirusu. Buvo pateikta papildomų praktinių patarimų, kaip užtikrinti, kad ypač svarbūs darbuotojai galėtų kirsti ES sienas ir pasiekti savo darbo vietą ir kad ES žmonės būtų saugūs, sveiki ir turėtų valgyti.

Kovo mėn. Komisija paskelbė sienų valdymo priemonių gaires, kad būtų apsaugota piliečių sveikata ir užtikrintas prekių bei pagrindinių paslaugų teikimas, įskaitant pirminės grandies medicinos personalui skirtus vaistus ir medicinos įrangą. Po to gegužės mėn. buvo parengtos gairės ir rekomendacijos, kad valstybėms narėms būtų lengviau palaipsniui panaikinti laikiną sienų kontrolę ir kelionių apribojimus, taikant visas būtinas saugos priemones.

Turizmo Europos Sąjungoje svarba. Kiekvienas turizmo sukuriamas euras sukuria 0,56 euro pridėtinės vertės. Turizmas leidžia išsilaikyti 2,4 milijono įmonių, iš kurių daugiau kaip 90 procentų yra mažosios ir vidutinės įmonės. ES turizmo srityje pirmauja pasaulyje – į ją atvyksta 40 procentų visų iš užsienio atvykstančių asmenų. 85 procentai europiečių vasaros atostogas leidžia ES.

Siekdama visapusiškai informuoti žmones apie sparčiai kintančią padėtį, birželio mėn. Komisija sukūrė svetainę „Re-open EU“, kurioje pateikiama aiški, patikima ir tikralaikė informacija apie kelionių galimybes ir susijusius sveikatos bei saugos apribojimus visose ES valstybėse narėse. Vien vasarą ja pasinaudojo beveik 8 mln. žmonių. Kadangi svetainė išpopuliarėjo, spalio mėn. „Re-open EU“ tapo vieno langelio principu veikiančiu informacijos apie pandemiją, visuomenės sveikatos priemones, kelionių apribojimus ir turizmo paslaugas centru. Nuo gruodžio 14 d. galima naudotis nemokama „Re-Open EU“ mobiliąja programėle „Android“ ir „iOS“ platformose.

Skaitmeniniai sprendimai, padedantys kovoti su pandemija

Skaitmeniniai sprendimai buvo labai svarbūs sprendžiant daugelį uždavinių, kilusių po to, kai koronaviruso pandemija ėmė sparčiai plėstis. Kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlės, papildančios apklausa grindžiamą kontaktų atsekimą, gali būti labai veiksmingos siekiant nutraukti viruso perdavimo grandinę ir padėti gelbėti gyvybes.

ES padėjo užtikrinti koordinuotą požiūrį tarp valstybių narių, kuriose, laikantis duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių, imta naudotis kontaktų atsekimo ir perspėjimo programėlėmis. Iš ES biudžeto lėšų imta kurti ir diegti Europos sprendimą decentralizuota struktūra grindžiamų atsekimo programėlių sąveikumui užtikrinti; tai aktualu beveik visoms ES valstybėse narėse sukurtoms programėlėms. Ši priemonė padėjo išnaudoti visas kontaktų atsekimo ir įspėjimo mobiliųjų programėlių galimybes, net kai žmonės kerta sienas.

Komisijos padedamos valstybės narės ėmėsi būtinų veiksmų, kad jų nacionalinės programėlės taptų sąveikios, o spalio mėn. Komisija pradėjo teikti Europos tinklų sietuvo paslaugą programėlių tarpusavio sąsajai užtikrinti. Vis daugiau parengtų naudoti nacionalinių programėlių yra susiejamos.

Balandžio mėn. pradėjo veikti Europos COVID-19 duomenų portalas, kurios paskirtis – rinkti mokslinių tyrimų duomenis ir jais dalytis. Greitai surinktas įspūdingas duomenų kiekis, įskaitant informaciją apie daugiau kaip 25 000 viruso genomo sekų, taip pat per 100 000 mokslinių publikacijų. Per 92 000 unikalių naudotojų iš daugiau kaip 170 šalių platformai pateikė per 2,9 mln. prašymų.

Ligoninėse pasitelktas dirbtinis intelektas ir robotai. Komisijos finansuojama dirbtinio intelekto priemonė, kuri padeda gydytojams diagnozuoti COVID-19 atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus, jau įdiegta visoje ES, be to, įvairiose ligoninėse įdiegti dezinfekavimo ultravioletiniais spinduliais robotai, siekiant greitai valyti patalpas, sumažinti koronaviruso plitimą ir padėti darbuotojams išvengti infekcijos naštos ir rizikos.

Labai efektyviai naudota ES kosmoso programa, visų pirma jos Žemės stebėjimo komponentas „Copernicus“ ir palydovinės navigacijos sistema. Nuo pat krizės pradžios ES palydovai stebėjo eismo spūstis ES vidaus sienos perėjimo punktuose ir kartografavo medicinos įstaigas, ligonines ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Pasinaudojant dirbtiniu intelektu, iš palydovų surinkti duomenys ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms suteikė galimybę parengti modelius, kurie padėtų geriau suprasti ekstremaliąją situaciją ir ją valdyti.

Birželio 5 d. Komisija, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra, pradėjo taikyti Skubių veiksmų dėl koronaviruso Žemės stebėjimo priemonę. Remiantis palydoviniais duomenimis įvertinamas izoliavimo poveikis ir, naudojantis ekonominiais ir aplinkosauginiais duomenimis, stebimas ekonomikos atsigavimas po izoliavimo.

Kova su dezinformacija apie COVID-19

Paaiškėjo, kad dabartinė atmosfera yra labai tinkama sąmokslo teorijoms, kuriomis diskredituojamas mokslas ir faktai apie COVID-19 kilmę, plitimą ir gydymą. Dėl pandemijos taip pat padaugėjo neapykantą kurstančių kalbų ir rasistinių bei antisemitinių išpuolių internete, taip pat nesąžiningų prekiautojų, internetu prekiaujančių suklastotais produktais, kurie esą užkerta kelią virusui arba nuo jo išgydo.

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiavo su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis, taip pat su G 7 ir NATO tarptautiniais partneriais. Birželio 10 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas Josepas Borrellis pristatė keletą kovos su dezinformacija apie COVID-19 veiksmų. Tai, be kita ko, ryšių ir viešosios diplomatijos stiprinimas ES kaimynystėje ir visame pasaulyje, taip pat parama nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams. Komisija paragino visus subjektus, įskaitant elektronines prekyvietes ir socialinę žiniasklaidą, padėti kovoti su dezinformacija apie koronavirusą. Iki metų pabaigos buvo paskelbti keturi ataskaitų apie įgyvendintus veiksmus rinkiniai.

Atsakydamos į tai, platformos pašalino arba užblokavo milijonus klaidinančios reklamos ir informacijos apie produktus skelbimų. 2020 m. buvo atskleista daugiau kaip 700 dezinformacijos apie koronavirusą naratyvų. Jie paskelbti ir informacija apie juos atnaujinta svetainėje EUvsDisinfo.

Šiais veiksmais prisidedama prie tolesnės ES veiklos kovojant su dezinformacija, visų pirma prie Europos demokratijos veiksmų plano ir Skaitmeninių paslaugų akto. Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis ir finansuoja mokslinius tyrimus, kad padėtų kovoti su klaidinančia informacija ir dezinformacija apie COVID-19.

Diagnostikos, gydymo ir vakcinų mokslinių tyrimų rėmimas

Komisija taip pat sutelkė 400 mln. EUR iš programos „Horizontas 2020“ finansavimo priemonės „InnovFin“. Iš šios sumos 178,5 mln. EUR skirta vakcinų (įskaitant „BioNTech“ ir „CureVac“ vakcinas) ir kitų intervencinių priemonių, vaistų, medicinos ir diagnostikos prietaisų arba naujoviškų ypatingos svarbos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros, įskaitant gamybos priemones, kūrimui paspartinti. Dar 221,6 mln. EUR bus skirta iš Kovos su infekcinėmis ligomis finansavimo priemonės.

ES imasi veiksmų visame pasaulyje

ES sutelkė 38,5 mlrd. EUR kovai su COVID-19 visame pasaulyje. ES atsakas į pandemiją grindžiamas Europos komandos principu: sutelkiami ES, jos valstybių narių ir finansų įstaigų (visų pirma Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) ištekliai, siekiant paremti visas šalis partneres ir padidinti poveikį vietoje. Lėšos panaudotos reagavimui į ekstremaliąsias situacijas, taip pat skubiems humanitariniams poreikiams tenkinti; sveikatos, vandens ir sanitarijos bei mitybos sistemoms stiprinti ir koronaviruso pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui visame pasaulyje švelninti. ES ir jos valstybių narių įnašas į Pasaulio sveikatos organizacijos – itin svarbios partnerės kovojant su pandemija ir jos padariniais – biudžetą išlieka vienas didžiausių.

Komisijos finansavimas, kuris iš viso siekė milijardą eurų, 2020 metais paskirstytas įvairiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams siekiant kovoti su koronaviruso pandemija, iš jų 400,1 milijono eurų - finansinėms priemonėms, 235,8 milijono eurų - kvietimams teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“, 165,6 milijono eurų - Europos inovacijų tarybos programai „Accelerator“, 100 milijonų eurų - Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicijai, 72 milijonai eurų - naujoviškų vaistų iniciatyvai, 25,3 milijono eurų - Europos ir besivystančių šalių partnerystei klinikinių tyrimų srityje, 15 milijonų eurų - Europos koronaviruso duomenų portalui, 6 milijonai eurų - Europos inovacijos ir technologijos institutui ir 3,5 milijono eurų - informacinėms ir ryšių technologijoms sveikatos priežiūros srityje. Vertės suapvalintos.

Dėl pandemijos humanitarinės pagalbos bendruomenė susidūrė su itin dideliais logistikos iššūkiais. Dėl komercinių skrydžių nebuvimo imta vėluoti teikti gyvybiškai svarbią pagalbą, nors daugelyje sričių poreikiai išaugo eksponentiškai. Reaguodama į tai ES gegužės mėn. sukūrė ES humanitarinį oro tiltą – laikiną iniciatyvą, kuria siekiama padėti teikti humanitarinę pagalbą ir būtiniausius medicinos reikmenis. Vykdant oro tilto skrydžius buvo gabenama būtiniausia medicinos įranga, humanitariniai kroviniai ir darbuotojai, taip pat suteikta pagalba užtikrinant ES valstybių narių organizuotą piliečių grąžinimą. Visi skrydžiai, kuriuos finansavo ES, buvo vykdomi koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, humanitarinėmis organizacijomis ir priimančiosiomis valstybėmis. Iki metų pabaigos į labiausiai pagalbos reikalingas teritorijas Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje 67 oro tilto skrydžiais buvo pristatyta 1 150 tonų medicinos įrangos ir reikmenų, taip pat nuskraidinta beveik 1 700 medicinos ir humanitarinės pagalbos darbuotojų.

Siekdama užtikrinti, kad pažeidžiamiausi žmonės nebūtų ir tarp labiausiai nukentėjusiųjų, gegužės mėn. Komisija paskelbė pirmąsias gaires, kaip su koronavirusu susijusią humanitarinę pagalbą būtų galima siųsti į šalis ir vietoves, kurioms taikomos ES sankcijos, siekiant padėti tiems, kuriems jos reikia, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Komisija taip pat padėjo per krizę tęsti prekybą vaistais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis su ES nepriklausančiomis šalimis ir pasiūlė Pasaulio prekybos organizacijoje sudaryti daugiašalį prekybos sveikatos prekėmis susitarimą.

Pandemija turėjo tiesioginių pasekmių tam, kaip valstybės narės įgyvendino ES prieglobsčio ir grąžinimo taisykles, be to, dėl pandemijos sutriko tarptautinės apsaugos reikalingų asmenų perkėlimas į ES. Komisija paskelbė gaires dėl tokių procedūrų tęstinumo, kartu užtikrinant žmonių sveikatos ir pagrindinių teisių apsaugą.

Įgyvendinant ES paramos priemones taip pat suteikta konkreti pagalba 79,5 mln. visame pasaulyje priverstinai perkeltų žmonių, kurių daugelis atsidūrė tarp karo ir pandemijos.

Klimato krizė išlieka esminis mūsų laikų iššūkis. Jei nieko nedarysime, mūsų aplinkai, sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams ji gali pakenkti daugiau nei koronaviruso pandemija. 2010–2019 m. buvo šilčiausias visų laikų dešimtmetis. Pražūtingas klimato kaitos poveikis visoje Europoje ir pasaulyje rodo, kad turime nedelsdami paspartinti žaliąją pertvarką. Siekiant šio tikslo itin svarbios bus skaitmeninės technologijos – be jų negalėjome išsiversti ir per pandemiją. Vykdomi kartu, Europos žaliasis kursas ir skaitmeninimas paskatins Europoje darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, pagerins mūsų aplinką ir padidins visuomenės atsparumą.

Europos žaliasis kursas

ES jau kuris laikas dirba, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šio tikslo, kuris yra Europos žaliojo kurso pagrindas, visų pirma bus siekiama mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, investuojant į žaliąsias technologijas ir saugant gamtinę aplinką.

Europos žaliojo kurso politika ir veiksmai: Klimato paktas ir Klimato teisės aktas; investicijos į pažangesnį ir darnesnį transportą; siekis kurti ekologiškesnę pramonę; taršos šalinimas; visiems teisinga pertvarka; žaliųjų projektų finansavimas; efektyviai energiją vartojantys namų ūkiai; lyderystė visame pasaulyje skatinant žaliuosius pokyčius; „Nuo ūkio iki stalo“; gamtos tausojimas; švarios energijos skatinimas.

Didesni klimato saugos užmojai Europoje ir visame pasaulyje

Gruodžio mėn. ES vadovai patvirtino dar didesnio užmojo tikslą – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 metų sumažinti bent 55 procentais (palyginti su 1990 m. lygiu). Šį tikslą rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė kaip būtiną žingsnį, leisiantį ES nuosekliai dirbti, kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui. Ateinantį dešimtmetį ES savo veiksmus plėtos atsižvelgdama į šias ypač sėkmingas kovos su klimato kaita priemones ir dėl jų padidėjusį ekonomikos augimą: 2019 m., palyginti su 1990 m., išmetamų teršalų kiekis ES sumažėjo 24 proc., o ekonomika per tą laiką išaugo daugiau nei 60 proc.

Nuo 1990 metų iki 2019 metų ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 24 procentais. Ankstesnis 2030 metų tikslas buvo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų, palyginti su 1990 metų lygiu. Naujasis tikslas yra iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu. ES ilgalaikė strategija yra iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamą dujų kiekį.

Sekdamos ES pavyzdžiu, viso pasaulio vyriausybės paskelbė ne vieną įsipareigojimą kovoti su klimato kaita. Šį naują ES tikslą Pirmininkė U. von der Leyen, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu ir kitais Europos vadovais, pasaulio lyderiams pristatė Aukščiausiojo lygio susitikime dėl užmojų klimato srityje. Renginys vyko minint penkerių metų Paryžiaus susitarimo sukaktį ir artėjant 2021 m. JT klimato kaitos konferencijai (COP 26) Glazge.

Kaip ES įgyvendina Paryžiaus susitarimą

2015 m. 195 šalių priimtame Paryžiaus susitarime nustatyta visuotinė sistema, kaip išvengti pavojingos klimato kaitos. Kiekviena Paryžiaus susitarimo šalis pati nusprendžia, kiek pastangų įdėti siekiant bendrų tikslų. Gruodžio 18 d. ES ir jos valstybės narės pateikė atnaujintus bendrus nacionalinio lygmens įpareigojančius veiksmus – veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ES tuo metu jau buvo išsikėlusi vieną iš plačiausio užmojo tikslų pasaulyje – ji įsipareigojo iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Tai, kad ES ketina 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, yra aiškus ženklas, kad kovojant su klimato kaita ji pasiryžusi pirmauti pasaulyje.

ES ir jos valstybės narės yra didžiausios kovos su klimato kaita viešojo finansavimo teikėjos pasaulyje – 2019 m. jos tam skyrė 21,9 mlrd. EUR, t. y. 7,4 proc. daugiau nei 2018 m. Nuo 2013 m. ES nuolat didino savo metinį įnašą į tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą, kad besivystančioms šalims padėtų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir atsispirti klimato kaitos poveikiui.

Žaliasis ekonomikos atsigavimas

Naujas plataus užmojo 2030 m. klimato kaitos tikslas padės sutelkti ES ekonomikos gaivinimą po pandemijos – kad atsigavimas būtų tvarus, reikės didelių žaliųjų investicijų. ES išlaidos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir Žaliojo kurso principą „nedaryti žalos“ – lėšos neturėtų būti naudojamos tam, kas neatitinka ES klimato srities tikslų.

Vykdant ES įsipareigojimą, bent 30 proc. 1,8 trln. EUR sumos, dėl kurios susitarta nustatant ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą ir programą „Next Generation EU“, turėtų būti išleista su klimatu susijusiai politikai ir programoms. Finansavimas turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai visų laikų didžiausias žaliųjų investicijų paketas. Kad jis būtų sėkmingas, planuodamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, valstybės narės turės įsipareigoti bent 37 proc. lėšų skirti žaliosioms investicijoms – tai joms suteiks galimybę naudotis didžiąja dalimi priemonės „Next Generation EU“ lėšų (taip pat žr. skyrių „Suderintas atsakas į COVID-19“).

30 proc. „Next Generation EU“ lėšų Komisija ketina surinkti išleisdama žaliąsias obligacijas, kurios vis populiarėja, nes investuotojai ieško priemonių, kurios padėtų finansuoti perėjimą prie aplinkos atžvilgiu tva rios ekonomikos. Taip jos padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Žaliosios obligacijos bus itin svarbios įgyvendinant privačiojo sektoriaus potencialą kovoti su klimato kaita ir skatinant tvarų ekonomikos atsigavimą po pandemijos.

Kovoje su klimato kaita svarbus kiekvienas iš mūsų. Gruodžio mėn. paskelbto Europos klimato pakto tikslas yra keisti mūsų elgesį – nuo atskirų asmenų iki didžiausių daugiašalių projektų. Kovoje su klimato kaita vaidmuo suteikiamas kiekvienam piliečiui, ypač jauniems žmonėms – jie gali dalyvauti rengiant naujus klimato politikos veiksmus, dalytis informacija ir palaikyti esamas ir planuojamas priemones bei sprendimus.

VAIZDO siužetas. Europos klimato paktas.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, padedantys įgyvendinti Europos žaliąjį kursą

Inovacijų fondas padeda į rinką patekti mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, pavyzdžiui, tokioms kaip anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas; energijos kaupimas; veiksmai daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose; atsinaujinančioji energija.

Inovacijų fondas yra viena didžiausių pasaulyje finansavimo programų, pagal kurią remiamos pavyzdinės novatoriškos mažo anglies dioksido kiekio technologijos. Tai ne mokslinių tyrimų programa – jos tikslas yra į rinką pateikti pačias novatoriškiausias technologijas. Šio fondo pajamos bus gautos 2020–2030 m. aukcionuose pardavus 450 mln. ES apyvartinių taršos leidimų. Priklausomai nuo anglies dioksido kainos, fondo lėšos gali siekti apie 10 mlrd. EUR. 2020 m., po Inovacijų fondo paskelbto pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų, švarių technologijų projektams skirta daugiau kaip 1 mlrd. EUR. Gruodžio 1 d. paskelbtas dar vienas – 100 mln. EUR vertės – kvietimas teikti paraiškas dėl nedidelio masto projektų, skirtų proveržio technologijoms tokiose srityse kaip atsinaujinančioji energija, energijai imli pramonė, energijos kaupimas ir anglies dioksido surinkimas, panaudojimas ir saugojimas.

Be to, įvertinus pasiūlymus, gautus pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą, projektams, kurie padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, geriau apsaugoti Europos biologinę įvairovę ir buveines ir spartinti tvarų atsigavimą, bus skirta didžiausia – 1 mlrd. EUR – suma.

Tvarios pertvarkos finansavimas

Tam, kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui, reikia didžiulių viešųjų investicijų ir aktyvesnių veiksmų, kad privatusis kapitalas būtų suinteresuotas investuoti į klimato ir aplinkosaugos veiksmus. Norint privatųjį kapitalą nukreipti į tvaresnes investicijas, reikia iš esmės permąstyti mūsų finansų sistemos veikimą. Tai būtina, jei ES siekia užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą ir finansinės sistemos stabilumą, didinti ekonomikos skaidrumą ir skatinti daugiau galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Tokio požiūrio laikomasi ir ES kapitalo rinkų sąjungos projekte.

Sausio mėn. Komisija paskelbė Europos žaliojo kurso investicijų planą, kuris sutelks viešąsias investicijas ir ES finansinės paramos būdu padės pritraukti privačiojo sektoriaus lėšas – per dešimt metų tai pritrauks ne mažiau kaip 1 trln. EUR tvarių investicijų.

Šis planas pagrįstas trimis aspektais. Pirma, finansavimo požiūriu kaip niekad didelę ES biudžeto viešųjų išlaidų dalį skyrus klimato ir aplinkos veiksmams, bus pritrauktas privatusis finansavimas. Esminį vaidmenį šiame procese atliks Europos investicijų bankas. Šalia finansavimo, plane numatytos paskatos, pritrauksiančios ir nukreipsiančios viešąsias ir privačiąsias investicijas

Antra, kalbant apie galimybių suteikimą, ES suteiks priemonių investuotojams, daugiausiai dėmesio finansų sistemoje skirdama tvariam finansavimui, ir palengvins tvarias valdžios institucijų investicijas, skatindama sudaryti žaliąjį biudžetą ir vykdyti žaliąjį viešąjį pirkimą, taip pat ieškodama būdų, kaip palengvinti procedūras, pagal kurias teisingą perėjimą vykdantiems regionams skiriama valstybės pagalba. Trečia, Komisija praktiškai padės valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams planuoti, rengti ir vykdyti tvarumo projektus.

Finansavimo reikės visiems regionams. Jį užtikrins Europos žaliojo kurso investicijų planas, o pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą bus teikiama tikslinė parama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu būtų sutelkta ne mažiau kaip 100 mlrd. EUR investicijų, padėsiančių regionams, pramonės sektoriams ir darbuotojams, kurie labiausiai nukentės dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Europos Komisija teikia valstybėms narėms paramą rengiant teritorinius teisingos pertvarkos planus, reikalingus, kad būtų suteiktas atitinkamas finansavimas.

Priėmus naują teisės aktą (Taksonomijos reglamentą), pradėta kurti pirmoji pasaulyje tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema. Tai iš esmės keičia padėtį – tai reiškia, kad investuotojams ir pramonei nuo šiol bus suteikta bendra žalumo apibrėžtis, kuri iš tikrųjų paskatins investicijas į žaliuosius ir tvarius projektus.

Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas

Norėdama iki 2050 m. pasiekti klimato srities tikslus, Europa turi pertvarkyti savo energetikos sistemą, kuriai tenka 75 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Per šiuos metus Komisija pradėjo keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Komisija pripažino, kad ES energetikos sistema yra nepakankamai lanksti ir pernelyg švaistanti energiją, ir liepos mėn. paskelbė Energetikos sistemos integravimo strategiją. Trys pagrindiniai jos ramsčiai: didelio masto elektrifikavimas, žiediškumo didinimas ir ekologiškų dujų bei degalų (pavyzdžiui, vandenilio) kūrimas.

Šie veiksmai padidins sistemos lankstumą, sunkumų patiriantiems sektoriams sudarys sąlygas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padės įsisavinti vis daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuri per ateinančius metus pateks į tinklą. Tokia susieta ir lanksti sistema bus našesnė ir mažiau kainuos visuomenei. Pavyzdžiui, elektros energija, kuria varomi Europos automobiliai, galėtų būti gaunama iš ant namų stogų įrengtų saulės baterijų plokščių.

Tuo pat metu Komisija pradėjo įgyvendinti strategiją vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių plėtrai skatinti, kuri bus itin svarbi siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, visų pirma ekonomikos sektoriuose, kuriuose elektrifikavimas sudėtingesnis, kaip antai sunkiosios pramonės ir kai kuriose transporto srityse.

Komisija taip pat įsteigė Europos švariojo vandenilio aljansą, kurio tikslas – kreipti investicijas į švaraus vandenilio gamybą, tam sutelkiant pramonę, valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus.

Pastatų tvarumo didinimas

Atsinaujinančioji energija

Spalio mėn. paskelbusi valstybių narių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimus, Komisija pabrėžė, kad norint pasiekti ES tikslus, reikia didesnio užmojo. Vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų yra energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių.

Projektų pavyzdžiai ir gamybos vietos (pagal laikrodžio rodyklę): prie dugno tvirtinamos jūros vėjo jėgainės, „Kårehamn Offshore Windfarm“, 48 megavatai; dumblių auginimas biodegalams gaminti, „Macro Fuels“, rinkai numatoma pateikti 2030 metais; gamybos vietos, galios keitikliai, stebulės ir velenai; bangų energija, ISWEC, 50 kilovatų; plūdriosios vėjo jėgainės, „Wind Float Atlantic“, 25 megavatai; potvynių energija, „Hydroquest Ocean“, 1000 kilovatų; jūrinė plūdrioji saulės FV įranga, „Oceans of Energy“, 17 kilovatų (ketinama iki 2020 metų pabaigos pasiekti 50 kilovatų); prie dugno tvirtinamos jūros vėjo jėgainės, „Horns Rev 3“, 406,7 megavato.

Iš visų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos technologijų didžiausią plėtros potencialą turi jūrų atsinaujinančioji energija – taip yra dėl didelio jūrų baseinų skaičiaus bei įvairovės ES ir vis mažėjančių naujų įrenginių sąnaudų. Lapkričio mėn. paskelbtoje ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje įvertintas šio sektoriaus potencialas ir pasiūlyta būdų, kaip paremti ilgalaikį jo vystymąsi. Strategijos tikslas yra iki 2050 m. užtikrinti 300 gigavatų jūrų vėjo energijos ir 40 gigavatų vandenynų – pavyzdžiui, bangų ir potvynių – energijos. Gausios, natūralios ir švarios jūrų energijos plėtra įrodys, kad mėlynosios ekonomikos stiprinimas ir jūrų gamtos apsauga gali eiti išvien.

Vystydama transeuropinius energetikos tinklus, per pastarąjį dešimtmetį ES pagerino tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą. Devyniasdešimt penkiems energetikos infrastruktūros projektams (žinomiems kaip bendro intereso projektai) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skirta 4,7 mlrd. EUR. 2020 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymu jos teisės nuostatos dėl energetikos tinklo buvo suderintos su Europos žaliojo kurso tikslais. Naujasis reglamentas padės ES siekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo, nes skatins atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir naujų švarios energijos technologijų integravimą į energetikos sistemą.

ES paskelbė į dešimt energetikos infrastruktūros projektų investuosianti beveik 1 mlrd. EUR pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Didžioji finansavimo dalis bus skirta tiesti „Harmony Link“ – elektros kabelį Baltijos jūroje, kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos energetikos tinklus ir sumažins regiono priklausomybę nuo vieno energijos importo šaltinio, prijungdamas jį prie likusios Europos Sąjungos dalies.

Tvari gamyba ir vartojimas

Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas

Europos žaliuoju kursu siekiama ne tik sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir modernizuoti mūsų ekonomiką, visuomenę bei pramonę ir taip kurti tvirtesnį ir tvaresnį pasaulį. Kovo mėn. Komisija – kaip Europos pramonės strategijos dokumentų rinkinio dalį – paskelbė naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo siekiama parengti ES ekonomiką žaliajai ateičiai; padidinti jos konkurencingumą, drauge apsaugant aplinką, ir suteikti naujų teisių vartotojams. Jame aptariamas visas gaminių gyvavimo ciklas – nuo projektavimo ir gamybos iki vartojimo, taisymo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir išteklių grąžinimo į ekonomiką.

Maisto produktai ir pakuotės: neigiamas aspektas – 2017 metais Europoje pakuočių atliekų kiekis pasiekė 174 kilogramus vienam gyventojui; teigiamas aspektas – bus pateikta nauja teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama vienkartines pakuotes pakeisti daugkartiniais gaminiais. Plastikai: neigiamas aspektas – numatoma, kad per ateinančius 20 metų bus sunaudojama dvigubai daugiau plastikų; teigiamas aspektas – palaipsniui bus atsisakoma vienkartinių gaminių ir jie pakeičiami ilgalaikiais daugkartinio naudojimo gaminiais. Tekstilės gaminiai: neigiamas aspektas – pasaulyje kas sekundę sudeginamas arba į sąvartyną išverčiamas visas sunkvežimis tekstilės gaminių; teigiamas aspektas – nauji verslo modeliai paskatins rūšiuoti tekstilės gaminius, juos pakartotinai naudoti bei perdirbti ir suteiks vartotojams galimybę rinktis tvarius gaminius. Atliekos: neigiamas aspektas – kiekvienas žmogus per metus vidutiniškai išmeta beveik pusę tonos komunalinių atliekų; teigiamas aspektas – bus imtasi atliekų prevencijos ir mažinimo priemonių.

Iki 80 proc. gaminio poveikio aplinkai nustatoma jį projektuojant. Todėl ES parduodami gaminiai turėtų būti suprojektuoti taip, kad tarnautų ilgiau, kad juos būtų lengviau pakartotinai panaudoti, pataisyti ir perdirbti, ir kad juose būtų panaudota kuo daugiau perdirbtų medžiagų. Daugiausia dėmesio veiksmų plane skiriama sritims, kurių žiediškumo potencialas didžiausias, pavyzdžiui, elektronikai, baterijoms ir transporto priemonėms, pakuotėms, plastikams, tekstilei, statybai ir maisto produktams. Gruodžio mėn. pristatydama savo pirmąją iniciatyvą Komisija pasiūlė nustatyti privalomus reikalavimus, kurie užtikrintų, kad visos baterijos visą jų gyvavimo ciklą būtų tvaresnės ir saugesnės. Žiedinės ekonomikos veiksmų planu taip pat siekiama užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta informacija apie gaminių taisomumą ir patvarumą, taip pat teisė į remontą.

Kodėl mums reikia tvarių baterijų? Numatoma, kad iki 2030 metų baterijų paklausa pasaulyje išaugs 14 kartų (palyginti su 2018 metais), daugiausia dėl elektra varomo transporto. Iki 2030 metų ES paklausa galėtų sudaryti 17 procentų pasaulinės paklausos ir ji būtų antra pagal dydį pasaulyje. ES taps antra pagal dydį baterijų rinka pasaulyje, įskaitant baterijų gamybą.

2020 m. taip pat pradėjo veikti Europos žiedinės bioekonomikos fondas – jame surinkta 175 mln. EUR skatinti tvarioms inovacijoms, kuriomis remiamas Europos žaliasis kursas. Ši Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyva, kuriai Komisija skiria 100 mln. EUR pagal programą „Horizontas 2020“ – pirmasis investicinis fondas, orientuotas tik į ES žiedinę bioekonomiką.

Prieigos prie svarbiausių žaliavų užtikrinimas

Vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bus labai svarbu turėti patikimą prieigą prie žaliavų. Dėl to ES labai padidės įvairių rūšių žaliavų paklausa. Pavyzdžiui, ličio – jis būtinas e. transporto priemonių ir telefonų baterijoms gaminti – paklausa iki 2050 m. gali padidėti šešiasdešimt kartų, o retųjų žemių metalų magnetų, naudojamų e. transporto priemonėse, skaitmeninėse technologijose ir vėjo generatoriuose, paklausa – dešimt kartų. Pradėjusi vykdyti Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą ir įkūrusi Europos žaliavų aljansą, Komisija siekia sumažinti mūsų priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių, įvairinti tiekimo šaltinius, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir drauge visame pasaulyje skatinti atsakingą išteklių pirkimą.

Tvarus maistas ir žemės ūkis

Gegužės mėn. pasiūlyta strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ketinama iki 2030 m. ES maisto sistemas padaryti tvaresnes ir atsparesnes, taip pat užtikrinti, kad siekiant ES klimato srities tikslų būtų deramai išnaudojamas žemės ūkis, žuvininkystė ir akvakultūra. Ja siekiama teigiamai motyvuoti tuos ūkininkus, žvejus ir kitus maisto grandinės dalyvius, kurie jau perėjo prie tvarios praktikos. Be to, ir kitiems subjektams siekiama sudaryti reikiamas pertvarkos sąlygas ir kurti naujas galimybes jų verslui.

Sveikesnės ir tvaresnės ES maisto sistemos kūrimas yra Europos žaliojo kurso pagrindas. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ padės užtikrinti, kad europiečiai turėtų sveikų, įperkamų ir tvarių maisto produktų; spręsti klimato kaitos klausimus; saugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę; užtikrinti sąžiningą ekonominę grąžą tiekimo grandinėje ir plėtoti ekologinį ūkininkavimą.

Prioritetinėse srityse visoje maisto grandinėje nustatytais plataus užmojo tikslais ES siekia pirmauti kuriant sveikesnį ir tvaresnį pasaulį. Strategijoje numatyti veiksmai, kuriais siekiama geriau informuoti vartotojus ir skatinti pramonę didinti maistingų ir tvarių maisto produktų prieinamumą ir įperkamumą.

Įgyvendinant strategiją ketinama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką bei prarandamų maisto medžiagų kiekį. Ja taip pat siekiama 50 proc. sumažinti parduodamą ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų kiekį ir užtikrinti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų skirta ekologiniam ūkininkavimui. Be kita ko, siekiama didinti gyvūnų gerovę ir mažinti ES aplinkosauginį pėdsaką. Pagal programą „Europos horizontas“ 10 mlrd. EUR bus investuota į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su maistu, bioekonomika, gamtos ištekliais, žemės ūkiu, žuvininkyste, akvakultūra ir aplinka.

Anglies dioksidas nėra vienintelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių išmetamą kiekį turime sumažinti. Antras pagal poveikį klimato kaitai po anglies dioksido yra metanas, todėl siekiant ES tikslo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. labai svarbi yra naujoji Metano strategija. Pirmiausia šioje strategijoje kalbama apie išmetamo metano kiekio mažinimą žemės ūkio, atliekų ir energetikos sektoriuose. Ją įgyvendinant bus derinami ES ir tarptautinio masto tarpsektoriniai ir konkretiems sektoriams skirti veiksmai.

Aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga

Biologinė įvairovė

Gegužės mėn. pasiūlyta naująja didelio užmojo Biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, kaip antai netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis.

Įgyvendinant naująją ES masto Biologinės įvairovės strategiją bus nustatytos saugomos teritorijos, apimančios bent 30 procentų ES sausumos ploto ir 30 procentų ES jūrų ploto, bus griežčiau saugomi likę ES neliesti miškai ir sengirės, 2021 metais bus nustatyti teisiškai privalomi gamtos atkūrimo tikslai. Be to, visoje ES bus atkurtos nualintos sausumos ir jūrų ekosistemos, plečiant ekologinio ūkininkavimo praktiką ir žemės ūkio paskirties plotuose gausinant didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementus, stabdant apdulkintojų nykimą ir šią tendenciją nukreipiant priešinga linkme, sugrąžinant laisvą tėkmę bent 25000 kilometrų ES upių, iki 2030 metų 50 procentų sumažinant naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką ir iki 2030 metų pasodinant 3 milijardus medžių.

Strategijoje siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę, grąžinti apdulkintojus į žemės ūkio paskirties žemę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką ir gerinti Europos miškų būklę. Ja siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė pradėtų atsigauti, be kita ko, bent 30 proc. Europos sausumos ir jūrų būtų paversta veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis ir bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų grąžinti didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementai.

Kovo mėn. pradėjo veikti Komisijos sukurta Pasaulinė biologinės įvairovės koalicija. Šimtai nacionalinių parkų, akvariumų, botanikos sodų, zoologijos sodų ir gamtos mokslų muziejų bendromis jėgomis didins visuomenės informuotumą apie krizę gamtoje. Rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikime biologinės įvairovės klausimais daugiau kaip 70 valstybių ar vyriausybių vadovų, kartu su Pirmininke U. von der Leyen, patvirtino vadovų įsipareigojimą dėl gamtos ir įsipareigojo imtis dešimties ryžtingų veiksmų ekstremaliajai situacijai gamtoje spręsti.

VAIZDO siužetas. Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti.

Aplinka be toksinių medžiagų

Siekdama geriau apsaugoti žmones ir aplinką ir paskatinti saugių ir tvarių cheminių medžiagų inovacijas, spalio mėn. Komisija pateikė Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti. Cheminės medžiagos yra labai svarbios šiuolaikiniame gyvenime – jos naudojamos įvairiausiuose sektoriuose, be kita ko, sveikatos, energetikos, transporto ir būsto. Tačiau kai kurios iš jų gali kenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. ES jau taikomi preciziški teisės aktai dėl cheminių medžiagų, tačiau prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė jų gamybos apimtis padvigubės, taip pat išaugs jų naudojimas vartojimo prekėse. Ši strategija yra pirmasis žingsnis siekiant Europos žaliojo kurso komunikate iškelto tikslo užtikrinti nulinę taršą ir aplinką be toksinių medžiagų.

Darnus išmanusis judumas

Transportas ir judumas yra itin svarbūs žmonių gyvenime ir ES ekonomikoje, tačiau visuomenė dėl to patiria tam tikrų neigiamų padarinių. Nukenčia jų sveikata ir gerovė – pavyzdžiui, dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro ir vandens taršos, eismo įvykių, spūsčių, triukšmo ir biologinės įvairovės nykimo. Šiandien transporto sektoriui tenka maždaug ketvirtadalis viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kad pasiektume ES poveikio klimatui neutralumo tikslą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. turime sumažinti 90 proc. Tam reikės, kad iš esmės pasikeistų žmonių ir prekių judėjimo Europoje būdai. Siekiant šio tikslo itin svarbios bus inovacijos ir skaitmeninimas.

Gruodžio mėn. Komisijos paskelbtoje Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje apibrėžtas kelias, kaip ateities kartoms sukurti žalią, skaitmeninę ir atsparią transporto sistemą. Strategijoje taip pat nustatytos labai reikalingos reformos, politikos priemonės ir veiksmai, kurie padėtų atsigauti transporto sektoriui, kuris yra vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos. Vykdoma konkrečiai nustatytais etapais, ji padės nuosekliai siekti, kad ateityje Europos transporto sistema būtų išmani ir darni.

Švaresnės ir saugesnės transporto priemonės

Sausio mėn. pradėtos taikyti griežtesnės taisyklės dėl anglies dioksido, kurį išmeta nauji lengvieji automobiliai ir furgonai, kiekio. Šios transporto priemonės atitinkamai išmeta apie 12 ir 2,5 proc. viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio. Tikimasi, kad iki 2030 m., palyginti su 2005 m., kelių transporto išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas 23 proc. ir sukurta 60 000 naujų darbo vietų (net iki 80 000, jei baterijos bus gaminamos ES). Paskelbtas pasiūlymas 2021 m. taikyti griežtesnius išmetamo anglies dioksido kiekio standartus, atitinkančius didesnius užmojus siekiant iki 2030 m. sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį. Komisija taip pat siekia, kad 2021 m. būtų paskelbti nauji plataus užmojo automobilių išmetamų teršalų standartai.

Naujose nuo sausio mėn. galiojančiose taisyklėse nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos mėn. naujų modelių automobiliuose būtų įdiegtos pažangios technologijos, kurios pagerins saugumą ir sumažins eismo įvykių skaičių. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėtos taikyti naujos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi automobiliai juos pateikiant rinkai atitiktų saugumo, aplinkos apsaugos ir gamybos reikalavimus. Šiomis taisyklėmis numatyta daugiau rinkoje jau esančių automobilių patikrų ir įvesta Europos Sąjungos priežiūra – be kita ko, Komisija turi teisę nurodyti visoje ES atšaukti tam tikrus automobilius ir taikyti sankcijas teisės aktus pažeidusiems jų gamintojams – baudos gali siekti 30 000 EUR už kiekvieną automobilį.

ES skaitmeninė transformacija

Skaitmeninės technologijos dar niekada mūsų gyvenime nebuvo tokios svarbios. Per COVID-19 krizę pamatėme, kad jos neįkainojamos žmonėms ir įmonėms išlaikant ryšius ir dirbant. Be to, įvyko lūžis naudojant technologijas švietimo ir mokymo srityje. Superkompiuteriai padeda prognozuoti pandemijos raidą, o kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlės gali padėti nutraukti viruso perdavimo grandinę.

Pandemija taip pat parodė, kaip svarbu ugdyti visų ES piliečių skaitmeninius įgūdžius ir gerinti namų ūkių, įmonių ir viešųjų paslaugų naudotojų prieigą prie sparčiojo interneto. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiami Europos startuoliai gali atskleisti kitoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir didesniems pramonės sektoriams šiai transformacijai reikalingų novatoriškų sprendimų. Skaitmeninės technologijos labai svarbios ir siekiant ES klimato srities tikslų, be kita ko, pažangiųjų energijos sistemų, tiksliojo ūkininkavimo ir išmaniojo judumo srityse.

Europos skaitmeninė strategija

Skaitmeninės transformacijos pagrindas jau sukurtas – bendrojoje skaitmeninėje rinkoje daroma nuolatinė pažanga, ir tai duoda realios naudos vartotojams ir įmonėms visoje ES ir už jos ribų. Komisija yra pasiryžusi pasiekti, kad dešimtmetis po 2020 m. taptų Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. Pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen paragino ES rodyti pavyzdį skaitmeninių inovacijų srityje ir parengti bendrą planą ir aiškiai apibrėžtus 2030 m. tikslus, pavyzdžiui, junglumo, įgūdžių ir skaitmeninių viešųjų paslaugų srityse. Pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ valstybių narių prašoma 20 proc. pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę gautos finansinės paramos investuoti į skaitmeninę transformaciją (taip pat žr. skyrių „Suderintas atsakas į COVID-19“).

ES skaitmeninės transformacijos sėkmė priklausys nuo to, ar bus sukurtos veiksmingos sistemos, leisiančios užtikrinti patikimas technologijas ir suteikti įmonėms pasitikėjimo vykdyti skaitmeninimą ir tam reikiamų priemonių. Duomenų strategija ir baltoji knyga „Dirbtinis intelektas“ yra pirmieji naujosios Europos skaitmeninės strategijos ramsčiai. Jose pirmiausia pabrėžiama, kad kuriant technologijas svarbiausia galvoti apie žmones, o jas projektuojant, realizuojant ir pritaikant ekonomikoje būtina ginti ir propaguoti Europos vertybes ir teises.

Skaitmeninio amžiaus poreikius atitinkančios ES interneto taisyklės

Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė plataus užmojo skaitmeninės erdvės reformą – visoms skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant socialines medijas, internetines prekyvietes ir kitas Europos Sąjungoje veikiančias interneto platformas, taikysimą išsamų naujų taisyklių rinkinį: Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą visoje ES privalomos pareigos bus taikomos visoms skaitmeninėms paslaugoms, kuriomis besinaudojančius vartotojus pasiekia prekės, paslaugos ar turinys, įskaitant naujas procedūras, skirtas neteisėtam turiniui greičiau pašalinti, ir visapusišką naudotojų pagrindinių teisių apsaugą internete. Naujoji sistema naujai subalansuos naudotojų, interneto platformų ir valdžios institucijų teises ir atsakomybę. Svarbiausias jos prioritetas yra ES piliečiai. Be to, ji grindžiama ES vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, laisvei, demokratijai, lygybei ir teisinei valstybei. Pasiūlymą papildo Europos demokratijos veiksmų planas, kuriuo siekiama didesnio demokratijos atsparumo.

Skaitmeninių rinkų aktu siekiama šalinti neigiamas pasekmes, kurias sukelia tam tikras platformų, bendrojoje rinkoje atliekančių prieigos valdytojų vaidmenį, elgesys. Šios platformos daro didelį poveikį bendrajai rinkai – verslo klientams jos yra svarbūs vartai, leidžiantys pasiekti klientus ir užimti tvirtą padėtį. Dėl tokios savo galios jos gali nustatyti privačias taisykles ir taip kontroliuoti įmonių ir vartotojų santykius. Įgyvendinant Skaitmeninės rinkos aktą, naujosiomis taisyklėmis bus apibrėžta ir uždrausta nesąžininga prieigos valdytojų praktika. Tokiu būdu didelėms interneto platformoms siekiama sudaryti vienodas sąlygas ir leisti ES startuoliams augti, plėsti veiklą ir konkuruoti, taip užtikrinant vartotojams geresnes kainas, kokybę, pasirinkimą ir inovacijas.

Gruodžio mėn. Komisija taip pat priėmė Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planą, pagal kurį bus remiamas ES žiniasklaidos atsigavimas ir skaitmeninė transformacija. Jis papildys jau vykdomus žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos bei skaitmeninės kultūros rėmimo veiksmus.

Per praėjusius metus ES pradėta taikyti keletas svarbių teisės aktų. Tai, be kita ko, pirmasis taisyklių rinkinys, skirtas mažesnėms įmonėms ir prekiautojams interneto platformose, ir taisyklės, kuriomis reglamentuojamas nacionalinės teisės aktų dėl visų audiovizualinės žiniasklaidos priemonių ir viešojo sektoriaus institucijų svetainių prieinamumo koordinavimas ES mastu. Taip pat įsigaliojo teisės aktai, kuriais nustatomos aiškios telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklės – jomis užtikrinama geresnė vartotojų apsauga ir skatinamos investicijos į naujos kartos tinklus.

Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

Pandemijos metu padaugėjus kibernetinių grėsmių, ES pasiūlė keliose srityse imtis veiksmų. Vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, kuriame nurodyta, kad aukšto lygio kibernetinis saugumas yra svarbiausias ES skaitmeninės transformacijos elementas, o gruodžio 16 d. paskelbė naują ES kibernetinio saugumo strategiją.

Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijoje aptariama, kaip ES gali panaudoti ir sustiprinti visas savo priemones ir išteklius, kad taptų technologiškai suvereni ir sustiprintų bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje. Joje raginama kibernetinį saugumą integruoti į visas planuojamas 2021–2027 m. biudžeto laikotarpio skaitmenines investicijas ir iniciatyvas trijose ES veiksmų srityse: atsparumo, technologinio suverenumo ir lyderystės skatinimo; prevencijos, atgrasymo ir reagavimo operatyvinių pajėgumų stiprinimo ir pasaulinės atviros kibernetinės erdvės plėtojimo. Pagal vieną iš šių iniciatyvų sukurtas Bendras kibernetinio saugumo padalinys – kibernetinis skydas, kurį sudaro susieti saugumo operacijų centrai, aptinkantys ankstyvuosius išpuolio ženklus ir stiprinantys lyderystę kuriant pasaulinį atvirą internetą.

Be to, siekdama visoje ES dar geriau koordinuoti operatyvinius kibernetinio saugumo pajėgumus, Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė pasiūlymą dėl Bendro kibernetinio saugumo padalinio. Europos skaitmeninėje strategijoje taip pat numatyta Reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų peržiūra, dėl kurios 2020 m. buvo surengtos atviros viešos konsultacijos. Kartu su strategija buvo priimta peržiūrėta Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva – pirmasis ES masto teisės aktas dėl kibernetinio saugumo.

Sankcijos – viena iš ES kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinyje numatytų galimybių užkirsti kelią prieš ES ar jos valstybes nares nukreiptai piktavališkai kibernetinei veiklai, atgrasyti nuo jos ir į ją reaguoti. Liepos mėn. Taryba pirmą kartą pritaikė šias sankcijas šešiems asmenims ir trims subjektams, įvykdžiusiems įvairių kibernetinių išpuolių. Skirtos sankcijos – draudimas keliauti ir turto įšaldymas. Be to, ES asmenims ir subjektams draudžiama suteikti lėšų įtrauktiesiems į sąrašą.

Komisijos ataskaitoje dėl pirmųjų dvejų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo metų nustatyta, kad pasiekta dauguma jo tikslų – visų pirma piliečiams suteiktos tvirtos vykdytinos teisės ir sukurta nauja ES valdymo ir vykdymo užtikrinimo sistema.

Duomenų panaudojimo galimybės

Duomenys yra svarbus konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir apskritai visuomenės gyvenimo gerinimo šaltinis. Duomenimis grindžiamos inovacijos duos didžiulės naudos piliečiams – dėl jų pagerės individualizuotoji medicina, išmanusis judumas, be to, jos padės siekti ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Prieiga prie vis didėjančio duomenų kiekio ir gebėjimas jais naudotis yra neparastai svarbūs siekiant inovacijų ir ekonomikos augimo. Europos duomenų strategija siekiama sukurti tikrą Europos duomenų erdvę – bendrąją rinką, kurioje duomenys galėtų laisvai judėti Europos Sąjungoje ir tarp įvairių sektorių. Įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, aplinkos ar saugumo, veikiančios bendros Europos duomenų erdvės užtikrins, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų galima panaudoti daugiau duomenų, drauge kontroliuojant tuos duomenis generuojančias įmones ir asmenis. Tai padidins ir ES technologinį suverenumą bazinių didelio poveikio technologijų ir duomenų ekonomikos infrastruktūros srityje ir padės kurti patikimas dirbtinio intelekto taikomąsias programas. Siekdama šio tikslo, lapkričio mėn. ES pasiūlė sistemą, kuria reglamentuojamas duomenų valdymas, prieiga prie jų ir pakartotinis jų naudojimas tarp atskirų įmonių, tarp įmonių ir valdžios institucijų ir tarp administravimo institucijų.

Dirbtinis intelektas ir superkompiuteriai

Spartesni ir geresni ryšiai ES žmonėms

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė rekomendaciją, kurioje valstybės narės raginamos didinti investicijas į itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio, įskaitant 5G, infrastruktūrą, nes ji yra pamatinis skaitmeninės transformacijos elementas ir labai svarbus ekonomikos gaivinimo ramstis. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos kartu suformuoti bendrą požiūrį, konkrečiau, parengti geriausios praktikos pavyzdžių rinkinį.

Labai svarbu užtikrinti ES 5G tinklų saugumą. Sausio mėn. ES patvirtino bendrą valstybių narių suderintų priemonių, skirtų mažinti saugumo rizikai, susijusiai su 5G tinklų diegimu, rinkinį. Gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad dauguma valstybių narių jau pradėjo ir sėkmingai įgyvendina rekomenduojamas priemones. Koordinuotas darbas siekiant užtikrinti 5G tinklų apsaugą ES lygmeniu bus tęsiamas ir toliau.

Skaitmeninio amžiaus įgūdžiai

Skaitmeninių įgūdžių reikia visiems – ne tik gyvenant dabartinės pandemijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad skaitmeninis raštingumas būtinas šiuolaikinėse darbo vietose ir visuomenės gyvenime. Kas penktas jaunuolis visoje ES neišsiugdo net pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, o daugybės mažas pajamas gaunančių šeimų namuose nėra prieigos prie kompiuterio. Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatyta keletas tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m. – vienas iš jų yra tai, kad 70 proc. 16–74 m. žmonių turėtų turėti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (palyginti su 56 proc. 2019 m.).

Pagal naująjį Komisijos Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, parengtą remiantis per koronaviruso pandemiją įgyta patirtimi, bus remiamos asmenų, švietimo ir mokymo įstaigų bei valstybių narių pastangos prisitaikyti prie skaitmeninės pertvarkos. (Daugiau apie tai – skyriuje „Teisingos ir socialinės Europos kūrimas“)

Dar viena svarbi ekonomikos gaivinimo priemonė – investicijos ir reformos, kuriomis švietimo sistemos pritaikomos siekiant ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir remti visų amžiaus grupių švietimą bei profesinį mokymą. Komisija ragina valstybes nares tokias investicijas ir reformas įtraukti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Skaitmeniniai finansai

Skaitmeninių finansų nauda: geresni finansiniai produktai vartotojams ir nauji finansavimo nukreipimo ES įmonėms, visų pirma MVĮ, būdai; remiama Europos ekonomikos gaivinimo strategija ir atveriami nauji finansavimo šaltiniai Žaliajam kursui ir naujajai Europos pramonės strategijai remti; tarpvalstybiniai skaitmeniniai finansai sustiprins finansų rinkos integraciją į bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą; stiprinamas Europos gebėjimas išlaikyti ir didinti savo atvirą strateginį savarankiškumą finansinių paslaugų srityje.

ES vartotojai ir įmonės įvairiais tikslais vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis, ypač pandemijos metu. Komisija siekia skatinti atsakingas inovacijas ES finansų sektoriuje, ypač itin novatoriškų skaitmeninių startuolių atveju, kartu mažinant galimą riziką, susijusią su investuotojų apsauga, pinigų plovimu ir kibernetiniais nusikaltimais.

Rugsėjo mėn. Komisija priėmė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES finansinės paslaugos būtų labiau pritaikytos prie skaitmeninio amžiaus, ir skatinti atsakingas inovacijas bei finansinių paslaugų teikėjų konkurenciją ES. Be kita ko, tai mažmeninių mokėjimų strategija ir teisės aktų dėl kriptoturto ir skaitmeninės veiklos atsparumo pasiūlymai. Šiomis priemonėmis siekiama didinti ES konkurencingumą finansų sektoriuje ir suteikti žmonėms prieigą prie novatoriškų finansinių produktų ir mokėjimo būdų, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Laikantis platesnės Komisijos duomenų strategijos ir patikimų blokų grandinės taikomųjų programų diegimo viešųjų paslaugų srityje, siekiama skatinti dalijimąsi duomenimis ir atviruosius finansus, kartu išlaikant labai aukštus ES privatumo ir duomenų apsaugos standartus. Šios priemonės bus labai svarbios ES ekonomikos atsigavimui, nes atvers įmonėms naujus finansavimo kanalus ir padės įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos skaitmeninę pertvarką ir naująją Europos pramonės strategiją.

Dėl COVID-19 pandemijos Europos Sąjungos ekonomika patyrė didelį sukrėtimą. Todėl tikėtina, jog skurdas, socialinė atskirtis ir nelygybė didės. Pandemijos socialinį poveikį jaučia milijonai žmonių ES. 2020 m. priimdama sprendimus Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skyrė savo piliečiams ir ėmėsi veiksmų, kad visiems būtų užtikrintas įtraukus ir sąžiningas ekonomikos atsigavimas, kuriuo pirmenybė teikiama sveikatai ir saugumui. Visus metus ES skelbė daug naujų iniciatyvų, susijusių su sveikatos priežiūra, socialine integracija ir kova su grėsmėmis saugumui.

Europos sveikatos sąjungos kūrimas

Per koronaviruso pandemiją įgyta patirtis yra, be kita ko, tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas ir tvirtų ES lygmens struktūrų kūrimas, bendri rizikos vertinimai ir bendradarbiavimas kaupiant duomenis, kad turėtume daugiau informacijos ir geresnių išteklių, padedančių rengti pasirengimo ir atsako planus.

Rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad ateinančių metų prioritetas bus stipresnė Europos sveikatos sąjunga. Tai ne tik padės sustiprinti mūsų atsaką į krizes, bet ir dar labiau pagerinti visus piliečių sveikatos aspektus: kovoti su vėžiu įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą (bus priimtas 2021 m.) ir spręsti vaistų prieinamumo ir įperkamumo klausimus įgyvendinant Vaistų strategiją. Stipresnė Europos sveikatos sąjunga sustiprintų pastangas pašalinti mūsų sveikatos priežiūros sistemų pažeidžiamumą.

Pasirengimas ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimas į jas

Žengdama pirmąjį žingsnį kuriant Europos sveikatos sąjungą Europos Komisija lapkričio mėn. pateikė pasiūlymų, kaip padėti ES geriau pasirengti tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir į jas reaguoti. Ateityje paskelbus ES masto ekstremaliąją situaciją galėtų būti taikomos geriau suderintos reagavimo priemonės. Geresniam pasirengimui reikia geresnių duomenų, gerai suplanuotų išteklių ir ekspertinių žinių – todėl Komisija pasiūlė suteikti svarbesnį vaidmenį ES sveikatos priežiūros agentūroms: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai. Komisija taip pat ketina pasiūlyti įsteigti specialią reagavimo į biomedicinines ekstremaliąsias situacijas agentūrą – Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas instituciją.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui tinkamai reaguoti į didelio masto protrūkius šios pandemijos metu trukdo nepakankama prieiga prie duomenų ir riboti pajėgumai. Stipresnė Europos vaistų agentūra galėtų geriau užtikrinti vaistų tiekimą, konsultuoti dėl naujų gydymo būdų ir koordinuoti klinikinius tyrimus kilus sveikatos krizei.

Europos vaistų strategija

Strategija apima visą vaisto gyvavimo ciklą: 1. mokslinius tyrimus ir inovacijas; 2. registravimą, sveikatos technologijų vertinimą ir pateikimą rinkai; 3. apsirūpinimo vaistais užtikrinimą; 4. pristatymą pacientams.

Mūsų demokratijos stiprinimas

Sveikoje ir klestinčioje demokratinėje visuomenėje piliečiai gali laisvai reikšti savo nuomonę, rinktis politinius lyderius ir išsakyti mintis apie savo ateitį. Tam, kad dalyvavimas būtų prasmingas, piliečiai taip pat turi turėti galimybę susidaryti savo nuomonę. Jie turėtų turėti galimybę balsuoti viešojoje erdvėje, kur laisvai gali būti reiškiamos įvairios nuomonės, o laisva žiniasklaida, mokslo bendruomenė ir pilietinė visuomenė gali atlikti savo vaidmenį skatinant diskusijas be piktybinio kišimosi nacionaliniu lygmeniu ar iš užsienio. Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad demokratijai ES kyla didelių iššūkių – nuo augančio ekstremizmo ir kišimosi į rinkimus iki manipuliacinės informacijos sklaidos ir grasinimų žurnalistams.

Europos demokratijos veiksmų planas suteiks galių piliečiams ir sustiprins demokratiją visoje ES. Siekiant įveikti mūsų demokratinėms sistemoms kylančius iššūkius ir juntamą atotrūkį tarp žmonių ir politikų, veiksmų plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama skatinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, stiprinti žiniasklaidos laisvę ir kovoti su dezinformacija. Šios priemonės padės spręsti problemas tose srityse, kuriose mūsų demokratinės sistemos ir piliečiai yra pažeidžiamiausi.

Kalbant konkrečiau, siekiant padėti apsaugoti rinkimų sąžiningumą ir skatinti dalyvauti demokratiniame procese, veiksmų plane skelbiami nauji pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti didesnį politinės reklamos skaidrumą ir peržiūrėti Europos politinių partijų finansavimo taisykles. Pasitelkdama Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą Komisija taip pat įdiegs bendrą kovos su rinkimų procesui kylančiomis grėsmėmis mechanizmą.

Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje Komisija taip pat pateiks rekomendaciją dėl žurnalistų saugumo internete ir fizinio jų saugumo gerinimo, daugiausia dėmesio skirdama naujoms grėsmėms, visų pirma žurnalistėms kylančioms grėsmėms, ir pateiks iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą.

Kitos žiniasklaidos pliuralizmui skatinti skirtos priemonės: Žiniasklaidos priemonių nuosavybės observatorijos įsteigimas, gairės dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo, skaidraus ir sąžiningo valstybės reklamos skirstymo skatinimas, žiniasklaidos įvairovės puoselėjimas ir Europos požiūrio į visuotinės svarbos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų matomumą įgyvendinimas. Komisija rems nacionalinių žiniasklaidos tarybų, nepriklausomų žiniasklaidos reguliavimo institucijų, kitų žiniasklaidos savireguliavimo įstaigų ir žurnalistų tinklų bendradarbiavimą, taip pat iniciatyvas, kuriomis skatinama žurnalistų partnerystė ir standartai.

Galiausiai Komisija dės daugiau pastangų kovodama su dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi. ES veikla šioje srityje ir toliau bus tvirtai grindžiama Europos vertybėmis ir principais ir visapusiškai užtikrins žmonių teisę reikšti savo nuomonę ir susipažinti su teisėtu turiniu internete. Kalbant konkrečiau, Komisija vadovaus Kovos su dezinformacija praktikos kodekso tobulinimo darbui. Ji paskelbs aiškias gaires platformoms, kaip aktyviau kovoti su dezinformacija, ir nustatys patikimą stebėsenos ir priežiūros sistemą. Komisija taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad parengtų ir sustiprintų ES kovos su užsienio šalių kišimusi ir įtakos operacijomis priemonių rinkinį.

Sveika demokratija priklauso nuo piliečių dalyvavimo ir aktyvios pilietinės visuomenės – ir ne tik rinkimų metu. Visame veiksmų plane daug dėmesio skiriama piliečių ir pilietinės visuomenės įgalinimui. Daugiausia dėmesio skiriama gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymui siekiant padėti visų amžiaus grupių piliečiams naršyti naujienų aplinkoje, ir dalyvavimo skatinimui vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Birželio mėn. įsteigta Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, kurios tikslas – remti nepriklausomų faktų tikrintojų ir tyrimus atliekančių mokslininkų darbą, kartu bendradarbiaujant su žiniasklaidos organizacijomis ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialistais. Siekiama, kad ši observatorija taptų Europos kovos su dezinformacija internete centru.

Teisinės valstybės principo užtikrinimas

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Ją sudaro konkrečioms šalims skirti skyriai apie visas valstybes nares ir vertinami teigiami ir neigiami pokyčiai visoje ES. Iš ataskaitos matyti, kad nors daugelyje valstybių narių taikomi aukšti teisinės valstybės standartai, vis dar yra svarbių uždavinių. Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į pokyčius, susijusius su neatidėliotinomis priemonėmis, kurių valstybės narės ėmėsi dėl COVID-19 krizės. Ataskaitoje nagrinėjami keturi pagrindiniai teisinės valstybės principo ramsčiai: nacionalinės teisingumo sistemos, kovos su korupcija sistemos, žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė ir kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema, kuri yra būtina veikiančios demokratijos sąlyga.

Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos tikslas – išplėsti galiojančias ES priemones taikant naują prevencinę priemonę ir pradėti diskusiją apie teisinės valstybės kultūrą visoje ES. Ji turėtų padėti visoms valstybėms narėms išnagrinėti galimus problemų sprendimo būdus ir kitų valstybių narių praktiką ir parodyti, kaip galima toliau stiprinti teisinę valstybę visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines konstitucines sistemas ir tradicijas.

2020 m. sausio mėn., atsižvelgdama į nagrinėjamą bylą dėl Lenkijos teisėjams taikomos drausminės tvarkos, Komisija paprašė Teisingumo Teismo skirti Lenkijai laikinąsias priemones ir nurodyti jai sustabdyti Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos veiklą drausminėse procedūrose prieš teisėjus. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą dėl šios naujos Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumo ir vėlesnį 2019 m. gruodžio mėn. Lenkijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad kolegija neatitinka ES teisės reikalavimų dėl teismų nepriklausomumo, todėl ji nėra nepriklausomas teismas pagal ES teisę. Tai, kad Drausmės bylų kolegija tęsė darbą drausminėse procedūrose prieš teisėjus, sukėlė nepataisomos žalos Lenkijos teisėjams ir Lenkijos teismų nepriklausomumo menkinimo pavojų. Teisingumo Teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendime patenkino Komisijos prašymą.

Balandžio mėn. nusiuntusi oficialų pranešimą, Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Lenkiją dėl 2019 m. gruodžio 20 d. įstatymo dėl teisminių institucijų, kuris įsigaliojo 2020 m. vasario 14 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis įstatymas menkina Lenkijos teisėjų nepriklausomumą ir yra nesuderinamas su ES teisės viršenybe. Naujuoju įstatymu Lenkijos teismams užkertamas kelias tiesiogiai taikyti tam tikras ES teisės nuostatas, kuriomis užtikrinamas teismų nepriklausomumas, ir prejudicinius sprendimus šiais klausimais perduoti Teisingumo Teismui. Komisija išnagrinėjo Lenkijos vyriausybės atsakymą į oficialų pranešimą ir, kadangi jai susirūpinimą keliantys klausimai nebuvo atsakyti, pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą – 2020 m. spalio 30 d. nusiuntė Lenkijai pagrįstą nuomonę.

Be to, 2020 m. gruodžio 3 d. Komisija, vykdydama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nusiuntė Lenkijai papildomą oficialų pranešimą dėl, inter alia, naujausių Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimų dėl teisėjų neliečiamumo panaikinimo vykdant baudžiamosios veikos tyrimus.

Bendravimas su piliečiais

Gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl visų trijų institucijų bendro sustiprinto Skaidrumo registro. Tai padidins skaidrumą ir visuomenės kontrolę, kaip ES institucijos bendrauja su interesų grupių atstovais.

Konferencija dėl Europos ateities

ES sėkmė ir atsparumas priklauso nuo jos piliečių paramos ir dalyvavimo. Suteikti europiečiams daugiau galimybių išsakyti nuomonę kuriant mūsų Sąjungos ateitį yra vienas iš Pirmininkės U. von der Leyen politikos prioritetų. 2020 m. ES rengėsi Konferencijai dėl Europos ateities, kurios tikslas – bendradarbiauti su piliečiais formuojant ES politiką. Komisija savo pasiūlymus pateikė sausio mėn., o pasirengimas vyko visus metus.

Konferencija suteiks galimybę europiečiams iš visų visuomenės sluoksnių ir visų ES kampelių pareikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus dėl mūsų žemyno ateities. Siekiama, kad joje dalyvautų kuo daugiau žmonių Europoje, visų pirma jaunuolių ir tų, kurie paprastai nedalyvauja sprendžiant Europos klausimus. Diskusijos vyks visais lygmenimis – vietos, regionų, nacionaliniu ir ES. Pirmininkė U. von der Leyen įsipareigojo įgyvendinti tai, dėl ko bus susitarta.

VAIZDO siužetas. Iniciatyva „Paklauskite Pirmininkės“ dar labiau priartina piliečius prie ES; dabar kiekvienas gali įrašyti trumpą vaizdinį klausimą ir pamėginti gauti Pirmininkės U. von der Leyen atsakymą.

Europos piliečių iniciatyva

Liepos mėn. Parlamentas ir Taryba ėmėsi veiksmų, kad pašalintų COVID-19 pandemijos poveikį Europos piliečių iniciatyvos procesui. Valstybėse narėse dėl sveikatos priežasčių nustatyti judėjimo suvaržymai trukdė organizatoriams rengti savo iniciatyvų kampanijos renginius ir rinkti parašus popieriuje. Pagal naująsias taisykles leista pratęsti parašų rinkimo laikotarpius pandemijos paveiktoms piliečių iniciatyvoms paremti.

Geresnės sąlygos vartotojams

Lapkričio mėn. Komisija priimtoje Naujojoje vartotojų darbotvarkėje nustatyti veiksmai, kurių ES imsis reaguodama į naujus COVID-19 ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkos keliamus iššūkius, įskaitant aplinkos ir tvarumo problemas, veiksmingą vartotojų teisių užtikrinimą ir pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Siekiant šiuos pasiūlymus įgyvendinti praktiškai, ES ir nacionalinės valdžios institucijos turės glaudžiau bendradarbiauti ir reikės pagerinti ES vartotojų politikos valdymą. Lapkričio mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria bus sukurta nauja Europos kolektyvinių ieškinių teikimo sistema, dėl kurios organizacijoms bus lengviau ginti kolektyvinius vartotojų interesus teikiant ieškinius teismuose ar kitose atitinkamose institucijose nukentėjusių dėl ES teisės pažeidimų vartotojų vardu.

ES muitinių gerinimas

Pagrindiniai faktai apie ES muitus. 2019 metais ES dalis pasaulio prekyboje sudarė 15,3 procento – per dieną buvo pateikiama daugiau kaip 850000 muitinės deklaracijų. Kiekvieną mėnesį 27 valstybės narės eksportuoja ir importuoja prekes iš kitų pasaulio šalių ir į jas; šios prekybos vertė siekia apie 339 milijardus eurų. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba 2017–2019 metais rekomendavo susigrąžinti daugiau kaip 2,7 milijardo eurų nesumokėtų muitų už nepagrįstai nuvertintas prekes ir 300 milijonų eurų dėl antidempingo muitų saulės baterijų plokščių, biodyzelino ir kituose sektoriuose. 2018 metais sulaikyta beveik 27 milijonai intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių. Jų mažmeninė vertė – beveik 740 milijonų eurų.

Muitinių vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas sklandžiam ir saugiam prekių srautui, kartu užkertant kelią nesaugiems ar neteisėtiems produktams patekti į ES, yra labai svarbus. Muitinių pajamos taip pat papildo ES biudžetą. Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė naują Muitų sąjungos veiksmų planą, kuriame nustatytos priemonės, kuriomis siekiama, kad ES muitinės taptų pažangesnės, novatoriškesnės ir veiksmingesnės. Šių priemonių tikslas – geriau apsaugoti piliečių ir viešojo sektoriaus biudžetus, kartu panaikinant nereikalingą naštą įmonėms, verslininkams ir administracijoms. Spalio mėn. Komisija pristatė pirmąjį konkretų veiksmų plano rezultatą. Vieno langelio aplinka pagerins visų institucijų prie ES sienų tarpusavio sąsajas ir leis įmonėms atlikti pasienio formalumus viename bendrame portale valstybėje narėje.

Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas

Rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto. Juo atsižvelgiama į ES migracijos politikos struktūrinės reformos poreikį užtikrinant, kad ją įgyvendinant būtų sprendžiamos dabartinės ir ateities problemos, kartu visapusiškai paisant Europos vertybių ir pagrindinių teisių. Juo užtikrinama, kad asmenys, kuriems tikrai reikia apsaugos, turėtų teisę pasilikti ES, o kiti turėtų grįžti veiksmingai ir oriai.

Naujame pakte yra visi elementai, reikalingi visapusiškam ES požiūriui į migraciją, įskaitant veiksmingesnes prieglobsčio ir grąžinimo procedūras, sustiprintą sienų valdymą, geresnius teisėtus atvykimo į ES būdus, migrantų integraciją į visuomenę ir tvirtesnę partnerystę su ES nepriklausančiomis šalimis. Juo taip pat bus pagerintas valstybių narių solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas, sustiprintas bendradarbiavimas ir koordinavimas paieškos ir gelbėjimo srityje, taip pat bus įdiegta reagavimo į krizes sistema ir nuolatinė migracijos stebėjimo sistema. Siūlomas solidarumo mechanizmas užtikrins, kad visos valstybės narės gautų pagalbą, kurios joms reikia patiriant migracijos spaudimą arba vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas.

Paktu taip pat siekiama stiprinti abipusiai naudingus partnerystės ryšius su kilmės ir tranzito šalimis siekiant padėti spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, remti priimančiąsias bendruomenes, šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, remti sienų valdymą ir kurti teisėtus migracijos būdus.

Sparčiai vykdomos integruotos procedūros padės užtikrinti aiškesnes atsakomybės sritis ir atkurti pasitikėjimą tarp valstybių narių. Kita tinkamų migracijos valdymo ir prieglobsčio procedūrų nauda – tikrumas migrantams ir pabėgėliams ir jų apsauga, veiksmingai veikianti sistema ir patikimai taikomos taisyklės.

Žmonių, kuriems reikalinga pagalba, apsauga

Naujame migracijos ir prieglobsčio pakte pateikiama keletas pasiūlymų, kaip užtikrinti žmonių, kuriems reikalinga pagalba, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis, apsaugą. Pirmasis žingsnis bus 2016 m. Komisijos pasiūlymų dėl Priėmimo sąlygų direktyvos, Perkėlimo į ES reglamento ir Priskyrimo reglamento pakeitimų priėmimas. Juo taip pat užtikrinama, kad vykdant prieglobsčio, grąžinimo ir pasienio procedūras pirmenybė būtų teikiama vaikų migrantų interesams. 2020 m. tai buvo įgyvendinta – padedant Europos Komisijai, iš Graikijos į kitas ES valstybes nares buvo perkelti 2 209 nelydimi nepilnamečiai, šeimos, pažeidžiami prieglobsčio prašytojai ir pripažinti pabėgėliai.

Rugsėjo mėn. kilus gaisrui, sunaikinusiam Morijos priėmimo ir tapatybės nustatymo centrą, Komisija nedelsdama ėmėsi veiksmų. Ji finansavo visų 406 nelydimų nepilnamečių perkėlimą iš Morijos į žemyninę dalį, taip pat toliau koordinavo ir finansavo savanorišką perkėlimą iš Graikijos į 13 valstybių narių, Islandiją, Norvegiją ir Šveicariją. Be to, Komisija, visapusiškai susitarusi su Graikijos valdžios institucijomis, įsteigė specialią darbo grupę tvariam migracijos valdymui Graikijoje remti. Pirmasis jos prioritetas buvo įgyvendinti bendrą bandomąjį projektą su Graikijos valdžios institucijomis – pastatyti naują priėmimo centrą Lesbo saloje, kuris padės užtikrinti veiksmingą migracijos valdymą.

Saugūs ir teisėti atvykimo į Europą būdai

Pakte pabrėžiama, kad reikia užbaigti ES mėlynosios kortelės direktyvos reformą, kad būtų pritraukti aukštos kvalifikacijos talentai, kurių reikia ES ekonomikai, ir skelbiama, kad 2021 m. bus priimtas įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinys. Komisija taip pat siūlo pradėti įgyvendinti specialistų pritraukimo partnerystes siekiant remti judumo ir migracijos programas, vykdomas su pagrindinėmis ES nepriklausančiomis šalimis. ES, teikdama paramą ir finansavimą, sudarys palankesnes sąlygas partnerystėms ir jas koordinuos.

2020 m. 34 mln. ES gyvenančių žmonių (arba 8 proc. gyventojų) buvo gimę ES nepriklausančioje šalyje. Tam, kad migracijos valdymo sistema gerai veiktų ir būtų sąžininga, reikia užtikrinti, kad visi ES teisėtai esantys asmenys galėtų dalyvauti ir prisidėti kuriant Europos visuomenės gerovę, klestėjimą ir sanglaudą. Tokia sistema skatina socialinę sanglaudą ir ekonomikos dinamiškumą ir yra teigiamas pavyzdys, kaip ES gali valdyti migracijos ir įvairovės poveikį kurdama atvirą ir atsparią visuomenę.

Nors už integracijos politiką visų pirma yra atsakingos valstybės narės, Komisija didina savo paramą joms priimdama naują 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planą. Šiuo planu, kuris yra grindžiamas plataus masto konsultacijomis, sprendžiami integracijos ir socialinės įtraukties klausimai tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas, sveikata, būstas, lygybė, kultūra ir sportas.

Specialistų pritraukimo partnerystė suteikia geresnių darbo galimybių kilmės šalyse ir teisėtų kelių į ES. Pagal specialistų pritraukimo partnerystę bus remiama teisėta migracija bendradarbiaujant su pagrindiniais partneriais ir tuo tikslu stiprinant esamą bendradarbiavimą. Pagal partnerystę bus vykdomos ES finansuojamos darbo ir mokymo mobilumo programos ir derinama ES darbo vietų pasiūla bei įgūdžių poreikiai. Specialistų pritraukimo partnerystės programa apima gebėjimų ugdymą profesinio mokymo ir grįžtančių migrantų integracijos srityse, bendradarbiaujant su ministerijomis, darbdaviais ir socialiniais partneriais, švietimo institucijomis ir diaspora.

Naujos vizų išdavimo procedūrų taisyklės

ES valstybės narės yra vienos iš populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. Tvarkomų prašymų išduoti vizą skaičius auga kasmet ir tikėtina, jog ši tendencija tęsis, kai bus panaikinti su COVID-19 susiję visuotiniai apribojimai. Dėl vasario mėn. pradėtų taikyti naujų trumpalaikių vizų taisyklių teisėtiems keliautojams tapo lengviau prašyti vizos norint atvykti į ES, kartu nustatant daugiau kovos su neteisėta migracija priemonių. Be to, ES dabar gali koreguoti tam tikrų taisyklių taikymą priklausomai nuo to, kaip ES nepriklausanti šalis bendradarbiauja neteisėtai ES esančių savo piliečių grąžinimo ir readmisijos srityje.

Saugumas ir gynyba

Liepos mėn. Komisija parengė naują 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose ES gali veiksmingiau padėti valstybėms narėms didinti visų Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų saugumą. Strategijoje nustatyti mechanizmai ir priemonės, kuriuos reikia parengti per ateinančius penkerius metus, kad būtų užtikrintas visų asmenų saugumas fizinėje ir skaitmeninėje aplinkoje. Strategijos taikymo sritis – nuo kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu iki hibridinių grėsmių prevencijos ir nustatymo, mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo didinimo, kibernetinio saugumo skatinimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų puoselėjimo.

VAIZDO siužetas. ES saugumo sąjunga padeda apsaugoti visus Europoje.

Kova su organizuotu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu

2020 m. Komisija sustiprino kovą su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautiniais nusikaltėliais imdamasi iniciatyvų keliose skirtingose srityse. Pastaraisiais metais visose valstybėse narėse labai padaugėjo pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus internete, o tai rodo, kad dėl pandemijos problema tapo dar rimtesnė. Liepos mėn. Komisija priėmė naują ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją. Joje daugiausia dėmesio skiriama tinkamos teisinės sistemos užtikrinimui, teisėsaugos atsako stiprinimui ir koordinuoto atsako į prevenciją, tyrimą ir pagalbą aukoms, apimančio visus susijusius subjektus, skatinimui. Rugsėjo mėn. Komisija taip pat pateikė pasiūlymų dėl laikinų teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad internetinių ryšių paslaugų teikėjai galėtų toliau taikyti savanoriškas priemones, skirtas nustatyti ir pranešti apie seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą.

ES jau keletą metų koordinuoja kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmus, tačiau atsiradus naujoms grėsmėms reikia imtis naujų veiksmų. Liepos mėn. Komisija priėmė naują 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama galimybių patekti į juodąją šaunamųjų ginklų rinką mažinimui ir teisėsaugos pajėgumų bei tarptautinio bendradarbiavimo gerinimui. Komisija siekia spręsti neteisėtos prekybos narkotikais ir neteisėtų narkotikų vartojimo Europoje didėjimo problemą priimdama naują ₂021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkę ir veiksmų planą. Narkotikų problema sprendžiama nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, daugiausia dėmesio skiriant didesniam saugumui (visiems neteisėtos prekybos aspektams), geresnei prevencijai, geresnėms galimybėms gauti gydymą ir rizikos bei žalos mažinimui.

Birželio mėn. Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) įsteigė Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centrą siekdama reaguoti į eksponentiškai didėjantį finansinių ir ekonominių nusikaltimų ir didelio masto organizuoto nusikalstamumo atvejų skaičių, taip pat į valstybių narių prašymus suteikti operatyvinę paramą.

Terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su šiais reiškiniais

Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, kurių tikslas – sustiprinti ES teisinės sistemos kovos su terorizmu srityje įgyvendinimą. Birželio mėn. Komisija paskelbė gaires, kad padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms, įmonėms ir elektroninėms prekyvietėms įgyvendinti taisykles dėl cheminių medžiagų (sprogstamųjų medžiagų pirmtakų), kurios galėtų būti netinkamai naudojamos savadarbiams sprogmenims gaminti. Taip pat pradėta įgyvendinti internetinė stebėsenos programa, skirta šių taisyklių poveikiui stebėti. Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje vertinamos priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos laikytis ES kovos su terorizmu taisyklių. Šios taisyklės yra pagrindinė ES lygmens baudžiamosios teisenos priemonė kovojant su terorizmu.

Gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos Kovos su terorizmu darbotvarkės, kuria siekiama padidinti ES atsparumą terorizmui. Ji grindžiama pastaraisiais metais atliktu darbu ir apima priemones, kuriomis valstybėms narėms padedama numatyti terorizmo grėsmes, užkirsti joms kelią, teikti apsaugą ir į jas reaguoti. Komisija taip pat pasiūlė sustiprinti Europolo įgaliojimus atliekant Europolo reglamento peržiūrą. Šia iniciatyva siekiama pagerinti paramą, kurią Europolas teikia valstybėms narėms kovojant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, ir toliau skatinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija.

Kova su kintančiomis grėsmėmis: ES remia nacionalines teisėsaugos ir teismines institucijas suteikdama priemonių reaguoti į naujas grėsmes ir kovoti su elektroniniais nusikaltimais, neteisėtu turiniu internete ir hibridinėmis grėsmėmis.

Užbaigtos derybos dėl Reglamento dėl teroristinio turinio platinimo internete prevencijos, kuriuo bus greitai šalinama teroristinė propaganda kartu užtikrinant žodžio laisvę ir didesnį skaidrumą; taip pat tęsiamas darbas ES interneto forume, kuris kovoja su teroristinės propagandos platinimu internete. Komisija taip pat teikė tikslingesnę paramą valstybėms narėms ir pirmosios grandies specialistams Informacijos apie radikalizaciją tinkle pirmiau nustatytose prioritetinėse srityse.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga

Žmonės kliaujasi tuo, kad pagrindinė fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra, pavyzdžiui, oro uostai, elektrinės, medicinos įstaigos ar telekomunikacijų tinklai, teikia daugelį esminių paslaugų. Ši infrastruktūra turi būti atspari bet kokiai rizikai, ar ji būtų gamtinė, sukelta žmogaus, atsitiktinė ar piktavališka. Gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl ypatingos svarbos objektų, kuriais grindžiamos gyvybiškai svarbios paslaugos daugelyje sektorių, atsparumo.

Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

Komisijos naujo Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų plano tikslas – panaikinti bet kokias spragas ir pašalinti silpnas grandis ES kovos su šiomis grėsmėmis taisyklėse. Šis veiksmų planas grindžiamas šešiais ramsčiais. Kiekvienu jų siekiama pagerinti bendrą ES kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir sustiprinti ES pasaulinį vaidmenį šioje srityje. Kartu taikant šių šešių ramsčių priemones bus užtikrinta, kad ES taisyklės būtų labiau suderintos, taigi, veiksmingesnės. Bus užtikrinta geresnė taisyklių taikymo priežiūra ir geresnis valstybių narių valdžios institucijų veiklos koordinavimas.

Ateities iššūkiams parengta saugumo aplinka: ES padeda užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nuo įvairių grėsmių ir didinti tų objektų atsparumą tokioms grėsmėms. Daugiausia dėmesio skiriama kibernetinio saugumo didinimui ir viešųjų erdvių apsaugai.

Gynybos pramonė

Gynybos pramonės susiskaidymas kelia abejonių dėl Europos Sąjungos gebėjimo kurti naujos kartos ypatingos svarbos gynybos pajėgumus. Susiskaidymas sumažintų ES strateginį savarankiškumą ir suverenumą ir jos gebėjimą užtikrinti saugumą. 2020 m. svarbus žingsnis buvo dvi novatoriškos ES bandomosios programos – gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai, kurių biudžetas – 90 mln. EUR, ir Europos gynybos pramonės plėtros programa, kurios biudžetas – 500 mln. EUR. Per metus pagal parengiamuosius veiksmus skirta 23 mln. EUR suma dešimčiai gynybos srities mokslinių tyrimų projektų, o pagal plėtros programą 16 projektų skirta 200 mln. EUR. Šios programos yra visaverčio Europos gynybos fondo, kuris nuo 2021 m. padės sukurti integruotą gynybos pramonės bazę visoje ES, pagrindas.

Tuo pat metu valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba toliau dirbo įgyvendindamos gynybos iniciatyvas, įskaitant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje ir suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje. Vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijos pirmininko pavaduotojui Josepui Borrelliui Taryba pavedė parengti strateginį kelrodį, kad būtų stiprinama bendra Europos saugumo ir gynybos kultūra ir apibrėžtos politikos gairės krizių valdymo, atsparumo, pajėgumų plėtojimo ir partnerysčių srityse.

Sunkus metas ES ekonomikai

Koronaviruso pandemija – precedento neturintis sukrėtimas pasaulio ir ES ekonomikai, turintis skaudžių ekonominių ir socialinių pasekmių. Remiantis Komisijos rudens prognozėmis, ES ekonomika 2020 m. turėjo susitraukti 7,4 proc., o vėliau turėtų atsigauti ir augti 4,1 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Nors pandemija sukrėtė visų valstybių narių ekonomiką, jos poveikio mastas ir ekonomikos atsigavimo tvarumas regionuose labai skirsis.

Numatoma, kad nedarbo lygis visoje ES išaugs nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 7,7 proc. 2020 m., o tai neproporcingai paveiks moteris, jaunimą, žemos kvalifikacijos darbuotojus ir laikinai dirbančius asmenis. Tikėtina, kad skurdas, socialinė atskirtis ir nelygybė didės, todėl svarbu, kad ekonomikos atsigavimas būtų įtraukus ir teisingas visiems.

2020 m. pandemijos sukelti iššūkiai dar kartą rodo ekonomikos ir politikos koordinavimo ES svarbą. Europos semestras yra nusistovėjusi ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, kuria vadovaudamosi ES ir jos valstybės narės galės įveikti ekonomikos atsigavimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos iššūkius. Todėl Europos semestras ir naujoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra glaudžiai susiję. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas bus tikrinamas atsižvelgiant į ankstesnes konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, nes jose atsispindi pagrindiniai kiekvienos valstybės narės uždaviniai. Dėl šios sąsajos Europos semestro 2020–2021 m. ciklo tvarkaraštis buvo laikinai pakoreguotas, kad būtų galima pradėti taikyti naująją priemonę.

2020 m. Komisija taip pat pradėjo integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus į Europos semestrą – kaip dalį savo strategijos sutelkti dėmesį į konkurencingą tvarumą ir žmonėms bei planetai tarnaujančios ekonomikos kūrimą pagal Europos žaliąjį kursą.

2020 m. pirmąjį pusmetį visoje ES pagal keturis sanglaudos politikos fondus investuota daugiau kaip 23 mlrd. EUR – nuo 2019 m. pabaigos ši suma padidėjo daugiau kaip 5 proc., nepaisant pandemijos sukelto ekonominio netikrumo. Pagal dvi Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas, kurios pradėtos įgyvendinti kovo ir balandžio mėn., Komisijai pateikus skubų pasiūlymą ir jį greitai patvirtinus Europos Parlamentui ir Tarybai, dedamos didelės pastangos perskirstyti lėšas, kad lėšos būtų skiriamos ir paskirstomos konkretiems kovos su krize veiksmams visose valstybėse narėse (taip pat žr. skyrių „Suderintas atsakas į COVID-19“).

Pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą skirtomis lėšomis suteikta parama skubiai įsigyti medicinos įrangos ir padėti išgyventi įmonėms. Toliau pateikta keletas pavyzdžių (pagal laikrodžio rodyklę). Lenkija įsigijo 536 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir 120 skubios pagalbos tarnybų transporto priemonių. Slovakija įsigijo dar 110 skubios pagalbos tarnybų transporto priemonių. Skirta 800 milijonų eurų parama Rumunijos MVĮ apyvartiniam kapitalui. Bulgarija nusipirko 317 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir daugiau kaip 2 milijonus veido kaukių. Skirta 1,3 milijardų eurų parama Graikijos MVĮ apyvartiniam kapitalui. Italija suteikė paramą 470 laboratorijų ir finansavo 2,5 milijono Sars Co V 2 tyrimų. Ispanija intensyviosios terapijos skyriuose įrengė beveik 3800 papildomų lovų, įsigijo 1,8 milijardo asmeninių apsaugos priemonių ir nusipirko 2170 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Portugalija parėmė medicinos prietaisų, tyrimų ir asmeninių apsaugos priemonių gamybą. Skirta 320 milijonų eurų parama Vengrijos MVĮ apyvartiniam kapitalui. Prancūzija suteikė 223 milijonus eurų dotacijų ir finansinių priemonių daugiau kaip 3200 MVĮ. Airija finansavo 65 milijonų vienetų asmeninių apsaugos priemonių, skirtų sveikatos priežiūros darbuotojams, įsigijimą.

Nauja Europos pramonės strategija

Kovo mėn. Komisija paskelbė naują Europos pramonės strategiją, kurioje išdėstyta, kaip sudaryti tinkamas sąlygas siekiant padėti pramonei išlikti konkurencingai pasaulyje ir užimti lyderio poziciją vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pandemija paspartino šias tendencijas ir atkreipė dėmesį į tai, kaip ES pasaulinė priklausomybė gali turėti įtakos mūsų gebėjimui reaguoti į krizę. Ši strategija padės remti Europos ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti ekonomikos atsparumą.

Europos žaliasis kursas yra naujoji Europos ekonomikos augimo strategija. Jos esmė – tikslas iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Verslininkams reikia tinkamų sąlygų, kad savo idėjas jie paverstų produktais ir paslaugomis, o visų dydžių įmonės klestėtų ir augtų. ES turi daryti įtaką savo bendrosios rinkos poveikiui, dydžiui ir integracijai, kad įtvirtintų savo įtaką pasaulyje ir nustatytų pasaulinius standartus. Dėl skaitmeninių technologijų pramonės veidas ir mūsų verslo būdai kinta. Dėl jų ekonomikos dalyviai tampa iniciatyvesni, darbuotojai įgyja naujų įgūdžių ir mažėja mūsų ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro.

Nuo kovo mėn. Komisija pateikė keletą pasiūlymų, susijusių su strategijos tikslais: Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Svarbiausių žaliavų veiksmų planą, ES vandenilio strategiją, kuria siekiama remti švarią ir skaitmeninę mūsų pramonės pertvarką (taip pat žr. skyrių „Skaitmeninio amžiaus poreikius atitinkančios neutralaus poveikio klimatui Europos kūrimas“), ir Intelektinės nuosavybės veiksmų planą, kuriuo siekiama remti ES technologinį suverenumą ir pramonės atsparumą. Komisija lygiagrečiai siekė stiprinti pramonės ekosistemų vaidmenį analizuodama jų investicijų poreikius. Siekdama užtikrinti, kad ES galėtų garantuoti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, Komisija paskelbė Baltąją knygą ir vykdė plataus masto konsultacijas dėl užsienio subsidijų iškreipiamojo poveikio ir kaip su juo kovoti.

Prie Pramonės strategijos dokumentų rinkinio pridedama MVĮ strategija siekiama išnaudoti visą 25 mln. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių potencialią. Tokios iniciatyvos kaip patarėjai tvarumo klausimais ir ESCALAR investicijų metodas, kuriomis siekiama pritraukti iki 1,2 mlrd. EUR rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijų į proveržio inovacijas, padės tokioms įmonėms prisitaikyti ir atlikti svarbų vaidmenį pramonės pertvarkoje.

Europos pramonės pertvarka taip pat priklauso nuo integruotos ir tinkamai veikiančios bendrosios rinkos. Siekdama pašalinti likusias kliūtis, Komisija pasiūlė veiksmus, kuriais siekiama geriau užtikrinti galiojančių bendrosios rinkos taisyklių vykdymą, be kita ko, įsteigiant Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kuri atliko svarbų vaidmenį sprendžiant su pandemija susijusių apribojimų klausimus. Naujos prekių abipusio pripažinimo taisyklės taip pat padės bendrovėms greičiau ir lengviau parduoti savo produktus visoje Europoje.

Kosmoso politika

ES pramoninę bazę gali sustiprinti kosmoso technologijos, duomenys ir paslaugos, nes bus remiamas novatoriškų produktų ir paslaugų plėtojimas, įskaitant pažangiųjų novatoriškų technologijų atsiradimą. Pavyzdžiui, „Galileo“ – ES kosmoso programos navigacijos komponentas – 2020 m. sustiprino savo poziciją rinkoje ir pasiekė daugiau kaip 1,7 mlrd. išmaniųjų telefonų su „Galileo“ sistema. Naudojant „Galileo“, mobiliaisiais įrenginiais teikiama padėties nustatymo informacija yra tikslesnė ir patikimesnė, ypač miestuose.

2020 m. gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl ES kosmoso reglamento, kuriuo visi ES kosmoso programos komponentai sujungiami į vieną struktūrą ir kuriam skirtas 13 mlrd. EUR biudžetas (didžiausias ES lygmeniu kosmoso srityje). Naujasis reglamentas atspindi didėjantį ES dalyvavimą ir užmojus kosmoso srityje; jie apima ne tik „Copernicus“ ir „Galileo“ pavyzdines programas, bet ir naujus veiksmus siekiant remti kosmoso saugumą, nepriklausomą prieigą prie kosmoso ir kosmoso srities verslumą. Lygiagrečiai taip pat buvo tęsiamos Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir būsimos ES kosmoso programos agentūros derybos dėl finansinio partnerystės pagrindų susitarimo siekiant apibrėžti, kaip pagal Kosmoso reglamentą bus paskirstytos abiejų agentūrų užduotys.

Aviacija

Rugsėjo mėn. Komisija pateikė planus modernizuoti Europos oro erdvę pagal iš dalies pakeistą Bendro Europos dangaus pasiūlymą (BED 2+). Šia iniciatyva siekiama pagerinti oro eismo valdymo veiksmingumą ir padėti mažinti skrydžių vėlavimą ir poveikį aplinkai, kartu išlaikant aukštą saugos lygį ir kontroliuojant oro erdvės naudotojų patiriamas išlaidas.

Pažangūs moksliniai tyrimai ir inovacijos

Spalio mėn. Komisijos komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės išdėstyti mokslinių tyrimų ir inovacijų planai, kuriais remiamas ES ekonomikos atsigavimas ir žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strategijoje nustatytos konkurencingos, į talentus orientuotos ir atviros Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo sąlygos. 14 siūlomų veiksmų padės teikti pirmenybę investicijoms, gerinti galimybes naudotis kompetencijos ištekliais, mokyti ir pritraukti geriausius talentus, novatoriškas idėjas paversti naujais produktais bei paslaugomis ir atverti mokslą.

2020 m. birželio mėn. Komisija įsteigė Europos inovacijų tarybos fondą, kad būtų galima teikti tiesiogines investicijas į pradedančiųjų įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą. Tai pirmas kartas, kai Komisija teikė tokias tiesiogines investicijas į bendrovių nuosavą kapitalą. Beveik 600 mln. EUR investicijoms į nuosavą kapitalą atrinkta iš viso 140 įmonių daugelyje technologijoms imlių sektorių (įskaitant sveikatos priežiūros, skaitmeninį ir energetikos sektorius).

Birželio mėn. Komisija, Europos investicijų bankas ir „Investitionsbank Berlin“ paskelbė pirmąjį finansavimo etapą iš ES maliarijos fondo, kurio tikslas – remti įperkamus ir novatoriškus sprendimus siekiant užkirsti kelią maliarijai ir ją gydyti. 70 mln. EUR bus skirta remti moksliškai perspektyvius projektus, kurių dar nevykdo farmacijos pramonė. Fondą remia „InnovFin“ ir Europos strateginių investicijų fondas, bendros Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyvos.

VAIZDO siužetas. Naujoji Europos mokslinių tyrimų erdvė.

Bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga

COVID-19 krizė taip pat daro poveikį skolinimui, o mūsų finansų rinkos ir ekonomikos atsigavimo tvarumas priklauso nuo tinkamai veikiančių kapitalo rinkų ir galimybių gauti finansavimą. Birželio mėn. Parlamentas patvirtino greitą sprendimą dėl Kapitalo reikalavimų reglamento, kad paskatintų bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams, o liepos mėn. Komisija paskelbė priemones, kuriomis kapitalo rinkoms bus lengviau remti po krizės atsigaunančias ES įmones.

Siekiant padėti toliau švelninti pandemijos poveikį žmonėms ir įmonėms, liepos mėn. po dviejų Komisijos surengtų susitikimų su vartotojų ir verslo atstovais, Europos bankais ir kitais skolintojais bei draudimo sektoriumi buvo parengtas geriausios praktikos pavyzdžių sąrašas. Sąraše išdėstyta, kaip šie rinkos dalyviai gal padėti piliečiams ir įmonėms per visą krizę. Diskusijos yra platesnio masto Komisijos pastangų padidinti skolinimą dalis.

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė naują veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti žmonėms ir verslui naudingą kapitalo rinkų sąjungą. Nors tai ilgalaikis projektas, trumpalaikės priemonės gali duoti naudos, pavyzdžiui, supaprastinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomus įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimus, remti daugiau ilgalaikių draudikų ir bankų investicijų į nuosavą kapitalą, skatinti bankus daugiau naudotis pakeitimu vertybiniais popieriais ir gerinti investuotojų galimybes gauti informaciją.

Daugelis namų ūkių ir bendrovių dėl pandemijos patiria didelį finansinį spaudimą. Todėl svarbiausias Komisijos prioritetas – užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės ir toliau gautų paskolas iš savo bankų. 2020 m. pabaigoje Komisija pasiūlė Strategiją dėl neveiksnių paskolų, kuri, užtikrinant skolininkų apsaugą, gali padėti užkirsti kelią neveiksnių paskolų skaičiaus augimui, panašiai kaip po paskutinės finansų krizės. Siekiama prisidėti prie spartaus ir tvaraus ekonomikos atsigavimo pandemijai pasibaigus, kartu išsaugant Europos finansų sektoriaus stabilumą ir bankų pajėgumą skolinti realiajai ekonomikai.

2020 m. priėmus tvaraus finansavimo Taksonomijos reglamentą, kapitalo rinkų sąjunga tampa žalesnė ir padeda ES siekti klimato tikslų, nes didina privačiojo sektoriaus investicijas į žalius ir tvarius projektus. (Taip pat žr. skyrių „Skaitmeninio amžiaus poreikius atitinkančios neutralaus poveikio klimatui Europos kūrimas“.)

Sąžiningas, paprastas ir modernus apmokestinimas ir muitai

Sąžiningas apmokestinimas yra labai svarbus siekiant apsaugoti viešąsias pajamas, sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti socialinį teisingumą. 2020 m. Komisija pradėjo mokesčių aplinkos Europoje pertvarkymo darbą, kad ji būtų sąžiningesnė ir palankesnė ekonomikos augimui. Liepos mėn. ji pateikė naują apmokestinimo dokumentų rinkinį, įskaitant Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, siekiant supaprastinti mokesčių mokėjimą sąžiningiems mokėtojams ir sumažinti galimybes išvengti mokesčių. Liepos mėn. Komisijai pateikus pasiūlymą, lapkričio mėn. valstybės narės susitarė dėl naujų skaitmeninėms platformoms taikomų mokesčių skaidrumo taisyklių. Taryba, atsižvelgdama į liepos 15 d. Komisijos komunikatą, taip pat priėmė išvadas dėl teisingos mokesčių konkurencijos ES ir už jos ribų.

Kalbant apie muitus, rugsėjo mėn. Komisija priėmė naują Muitų sąjungos veiksmų planą, kuriame nustatytos priemonės, kuriomis siekiama, kad ES muitinės taptų pažangesnės, novatoriškesnės ir veiksmingesnės. Spalio mėn. ji priėmė iniciatyvą dėl ES muitinės vieno langelio aplinkos – tai yra į ateitį orientuotas skaitmeninis sprendimas siekiant greičiau ir veiksmingiau keistis elektroniniais duomenimis tarp įvairių valdžios institucijų, dalyvaujančių prekių muitinio įforminimo procese pasienyje.

Sąžininga konkurencija

Būsima Europos pramonės, ekologinė ir skaitmeninė strategija turi būti grindžiama sąžininga konkurencija. Konkurencijos politika užtikrinamos vienodos sąlygos, suteikiančios įmonėms paskatų investuoti, diegti inovacijas ir augti. Ji prisideda prie ES ekonomikos ir Europos įmonių konkurencingumo ir apsaugo ES bendrovių prieigą prie aukštos kokybės žaliavų patraukliomis kainomis užtikrindama, kad jos išliktų konkurencingos savo šalyje ir pasaulyje. Patikimos ES konkurencijos taisyklės sudaro sąlygas konkurenciją stiprinančiam bendradarbiavimui, remia stiprių bendrovių – tiek didesnių, tiek MVĮ – augimą ir plėtrą, taip pat sudaro sąlygas mūsų ekonomikos žalinimui ir jį remia.

2020 m. Komisija toliau vykdė valstybės pagalbos kontrolės, susijungimo kontrolės ir antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimo veiksmus visose rinkose, įskaitant skaitmeninę, farmacijos, pagrindinių pramonės šakų ir kitas rinkas.

Svarbu tai, kad kovo mėn. Komisija, vykdydama ekonominį atsaką į COVID-19, priėmė laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti lankstumu pagal ES valstybės pagalbos taisykles siekiant remti bendroves, kenčiančias nuo precedento neturinčių protrūkio padarinių. Per metus Komisija priėmė beveik 400 sprendimų, kuriais patvirtinta 500 nacionalinių priemonių, apie kurias dėl koronaviruso protrūkio pranešė 27 valstybės narės ir Jungtinė Karalystė.

Pastaraisiais metais pokyčiai vyksta vis sparčiau, pasaulis tampa vis labiau skaitmeninis ir susaistytas tarpusavio ryšiais. Atsižvelgdama į tai, Komisija toliau svarstė, kaip taikomos konkurencijos taisyklės, kartu tęsdama konkurencijos taisyklių peržiūrą valstybės pagalbos kontrolės, susijungimo kontrolės ir antimonopolijos srityse, vadovaudamasi Pirmininkės U. von der Leyen žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetais.

Be to, siekdama veiksmingiau spręsti skaitmeninėse rinkose, kurioms būdingas rinkos nepakankamumas, kylančias problemas, pavyzdžiui, susijusias su tam tikrų skaitmeninių platformų prieigos valdytojų įgaliojimais, gruodžio 15 d. Komisija pristatė Skaitmeninių rinkų aktą ir Skaitmeninių paslaugų aktą. (Daugiau informacijos apie šias iniciatyvas pateikta skyriuje „Skaitmeninio amžiaus poreikius atitinkančios neutralaus poveikio klimatui Europos kūrimas“.)

Stipri socialinė Europa, pasirengusi žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai

Mokymosi visą gyvenimą programose dalyvauja tik 1 iš 25 žemos kvalifikacijos darbuotojų. 2018 metais vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas buvo 14,1 procento. Darbą turi tik 50 procentų dirbti norinčių neįgaliųjų. Skurdas arba socialinė atskirtis gresia daugiau nei 1 iš 5 vaikų. 40 procentų vėžio atvejų galima išvengti. 2019 metais jaunimo nedarbas ES regionuose svyravo nuo 2,8 iki 64 procentų.

Ekonomikos atsigavimas po koronaviruso pandemijos turi būti sąžiningas ir įtraukus ir kartu turi padėti piliečiams pasirengti dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. ES pirmenybę teiks socialiniam ekonomikos matmeniui, visų pirma padėdama valstybėms narėms visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Vadovaudamasi ramsčiu, 2020 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvas dėl stiprios socialinės Europos. Rengiant naują 2021 m. veiksmų planą, ES valstybių narių, regionų ir partnerių buvo paprašyta pareikšti nuomonę apie tai, kaip pasiekti ramsčio tikslus.

Diagramoje nurodytos procentinės dalys minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų, kuriems sunku sudurti galą su galu. 2 procentams labai lengva sudurti galą su galu, 7 procentams – lengva, o 21 procentui – gana lengva. 39 procentams – kartais sunku, 20 procentų – sunku. 11 procentų labai sunku išgyventi iki mėnesio pabaigos. Dauguma jų dirba žemės ūkio ar valymo sektoriuje, ir dauguma – beveik 60 procentų – minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų yra moterys. Šaltinis: Eurofound skaičiavimai, grindžiami 2018 metų ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas.

Vienas iš ramsčio principų ir Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen prioritetų – užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES turėtų tinkamą minimalaus darbo užmokesčio apsaugą ir galėtų gyventi oriai. Todėl spalio mėn. Komisija pasiūlė Europoje pagerinti minimalaus darbo užmokesčio apsaugos adekvatumą ir mastą. Siūloma direktyva siekiama užtikrinti, kad visi darbuotojai ES būtų apsaugoti, t. y. gautų bent adekvatų minimalų darbo užmokestį, užtikrinantį deramą gyvenimo lygį, kad ir kur jie dirbtų. Direktyva taip pat skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo visose valstybėse narėse, taip pat siekiama sumažinti darbo užmokesčio nelygybę ir dirbančiųjų skurdą, kartu atsižvelgiant į nacionalinių aplinkybių ir tradicijų įvairovę.

Įgūdžių ugdymas

Žalioji ir skaitmeninė transformacija keičia mūsų darbą, mokymąsi, dalyvavimą visuomenėje ir kasdienį gyvenimą. Be to, pandemija padarė didelį poveikį milijonams darbo ar didelės dalies pajamų netekusių ES piliečių. Europa šiuos uždavinius išspręsti ir galimybėmis pasinaudoti galės tik jeigu piliečiai įgis tinkamų įgūdžių.

Europos įgūdžių darbotvarkė yra penkerių metų planas, kuriuo siekiama padėti asmenims ir įmonėms įgyti daugiau bei geresnių įgūdžių ir jais naudotis. Pagal darbotvarkę sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių partneriai ir nustatyti iki 2025 m. pasiektini plataus užmojo įgūdžių ugdymo tikslai.

Įgūdžių darbotvarkę sudaro 12 veiksmų, susijusių su keturiais esminiais elementais. Tai: Įgūdžių paktas, kuriuo skatinami bendri veiksmai siekiant kuo labiau padidinti investicijų į darbo jėgos įgūdžių gerinimą poveikį; veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad žmonės turėtų darbui reikalingų įgūdžių; priemonės ir iniciatyvos, padedančios mokytis visą gyvenimą, ir investicijų į įgūdžius skatinimo sistema.

Darbotvarkė pradėta įgyvendinti 2020 m. liepos 1 d. Jau vykdomi veiksmai pagal septynias iš 12 jos pavyzdinių iniciatyvų. Likusios penkios pavyzdinės iniciatyvos bus pradėtos įgyvendinti 2021 m.

Gausesnių galimybių jaunimui kūrimas

Diagramoje matyti jaunimo nedarbo tendencijos ES nuo 2008 iki 2020 metų. Nedarbas, kuris 2008 metais buvo šiek tiek žemesnis nei 16 procentų, nuolat augo ir 2013 metais pasiekė aukščiausią lygį – 24,9 procento, tada ėmė nuosekliai mažėti, o vėliau vėl šiek tiek išaugo ir 2020 metų lapkričio mėnesį siekė 17,7 procento.

Pandemija dar aiškiau parodė, kad pirmieji jaunuolių žingsniai darbo rinkoje neretai būna sunkūs. Liepos mėn. pradėtu įgyvendinti Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkiniu ES siekia remti jaunuolius, suteikdama daugiau pameistrystės galimybių ir užtikrindama, kad visi jaunuoliai iki 30 metų gautų darbo, mokymo ar tolesnio mokymosi pasiūlymą per 4 mėnesius nuo darbo netekimo ar mokslų baigimo. Šia iniciatyva taip pat siekiama, kad profesinis mokymas būtų modernesnis, patrauklesnis ir labiau pritaikytas prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos.

Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkinyje taip pat siūloma sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad ateityje būtų galima padėti dar didesniam skaičiui jaunuolių. Lapkričio mėn. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą, pagal kurį numatyta patobulinimų, pavyzdžiui, dar daugiau dėmesio skiriama pažeidžiamam jaunimui. Be to, jaunuolių, kuriems skirta ši iniciatyva, amžius padidintas iki 29 metų. Taigi valstybės narės gali naudotis ES finansavimu, kad padidintų paramą jaunimo užimtumui. Bendras tikslas – pagal priemonę „Next Generation EU“ ir 2021–2027 m. biudžetą investuoti 22 mlrd. EUR.

Europos švietimo erdvės sukūrimas

Siekiant sukurti daugiau galimybių jaunimui, taip pat reikia didinti švietimo sistemų kokybę bei įtrauktį ir tobulinti jų skaitmeninius bei žaliuosius aspektus. Todėl rugsėjo mėn. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, paskelbė Komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. Komunikate parodyta, kaip valstybės narės bendradarbiaudamos gali formuoti ES, kurioje studentai ir mokytojai galėtų laisvai mokytis ir dirbti visame žemyne ir kurioje švietimo įstaigos galėtų laisvai tarpusavyje bendradarbiauti Europoje ir už jos ribų. Kad pasiektų šį tikslą, ES ir jos valstybės narės nustatė aiškius orientyrus, kurie bus remiami pagal priemonę „Next Generation EU“ ir programą „Erasmus+“.

Skaitmeninis švietimas ir mokymas

Dėl koronaviruso krizės nuotolinis mokymasis tapo esminiu švietimo elementu ir išryškėjo būtinybė nedelsiant gerinti skaitmeninį švietimą. Siekdama skatinti perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, rugsėjo mėn. Komisija priėmė naują Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriame siūlomos kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo ES iniciatyvos. Veiksmų plane valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai raginami glaudžiau bendradarbiauti, kad švietimo ir mokymo sistemos iš tikrųjų atitiktų skaitmeninio amžiaus poreikius. Komisija įsteigs Europos skaitmeninio švietimo centrą, kad būtų skatinamas atitinkamų politikos sričių bendradarbiavimas, sukurtas nacionalinių konsultavimo tarnybų tinklas ir stiprinamas viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogas.

Ryžtingesni veiksmai siekiant lygybės Sąjungos

ES aktyviai dalyvauja kuriant lygybės Sąjungą. Įgyvendinama politika ir veiksmai, kuriais kovojama su visuomenėje vis dar pernelyg dažnai paplitusiais stereotipais ir sudaromos sąlygos visiems parodyti talentą nepriklausomai nuo lyties, rasės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar religinių įsitikinimų. Teisingesnė ES taip pat užtikrins, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į visų visuomenės narių poreikius.

Per 20-ąsias Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos metines gruodžio mėn. Komisija priėmė naują Chartijos taikymo gerinimo strategiją. 2019 m. birželio mėn. Komisijos ataskaitoje ir konsultacijose, kurios buvo surengtos siekiant parengti strategiją, pabrėžta, kad Chartijos potencialas valstybėse narėse nėra visapusiškai išnaudojamas. Žmonės mažai nusimano apie savo teises ir norėtų žinoti, kaip siekti žalos atlyginimo, jei jų teisės pažeidžiamos. Strategijoje siūlomi būdai, kaip užtikrinti, kad Chartija būtų veiksmingai taikoma, be kita ko, suteikiant įgaliojimus teismams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ir didinti žmonių informuotumą apie savo teises.

Lyčių lygybė

Lygybės Sąjungos sukūrimas yra vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų: būtina sukurti teisingą, stiprią ir klestinčią ES visiems – moterims ir vyrams, mergaitėms ir berniukams, – atsižvelgiant į jų įvairovę. Siekdama panaikinti spragas ir sudaryti sąlygas Europos Sąjungai išnaudoti visą savo potencialą visose visuomenės srityse, įskaitant švietimą, užimtumą, verslą ir politiką, kovo mėn. Komisija pateikė Lyčių lygybės strategiją. Joje išdėstyta vizija, politikos tikslai ir veiksmai, kuriais ES siekiama padaryti realią pažangą lyčių lygybės srityje ir įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus.

Tarp nurodytų veiksmų – iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią konkrečių formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti; veiksmai, kuriais siekiama kovoti su lyčių stereotipais; priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir vienodą darbo užmokestį, taip pat iniciatyva, kuria skatinama lyčių pusiausvyra sprendimų priėmimo ir politikos srityse.

33 procentai moterų ES yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. 22 procentai moterų ES yra patyrusios savo partnerio smurtą. 55 procentai moterų ES yra patyrusios seksualinį priekabiavimą ir jos dažniau negu vyrai patiria seksualinį priekabiavimą internete. Tik 67 procentai moterų ES turi darbą, o dirbančių vyrų yra 78 procentai. Tik 7,8 procento valdybos pirmininkų ir 8,2 procento generalinių direktorių yra moterys.

Dėl izoliavimo priemonių ir judėjimo apribojimų COVID-19 plitimas sulėtėjo, tačiau daugeliu atvejų dėl jų smurtą šeimoje patiriantys asmenys taip pat buvo uždaryti namuose su savo išnaudotojais. Nors patikimų duomenų dar neturima, Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie dėl izoliavimo priemonių labai išaugusį smurtą šeimoje. Komisija rengė internetinius seminarus su valstybėmis narėmis dėl lyčių lygybės aspektų pandemijos kontekste. Seminaruose aptarta COVID-19 aplinkybėmis nustatyta geroji praktika, susijusi su kova su smurtu šeimoje, lyčių lygybės aspektais darbo ir priežiūros srityse, taip pat lyčių pusiausvyra sprendimų priėmimo srityje. Beveik 18 mln. EUR vertės lėšos pagal iniciatyvą „Spotlight“ buvo perskirtos kovai su smurtu prieš moteris ir mergaites per pandemiją. Iniciatyva „Spotlight“ kartu su Jungtinėmis Tautomis pradėta įgyvendinti 2017 m.; siekdama užtikrinti kovą su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ES iniciatyvai skyrė 500 mln. EUR.

Kova su rasizmu

Nors rasizmas ir rasinė diskriminacija ES yra draudžiami, šie reiškiniai įvairiomis formomis išlieka. Kartais jie pasireiškia drauge su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios ar migrantų kilmės. Rugsėjo mėn. Komisija pristatė 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, kuriuo siekiama visais lygmenimis suburti atitinkamus subjektus, kad būtų veiksmingiau kovojama su rasizmu, įskaitant struktūrinį rasizmą. Plane atkreipiamas valstybių narių dėmesys į tai, kad galiojantys ES teisės aktai taikytini griežčiau. Be to, jame numatyta paskirti ES kovos su rasizmu koordinatorių ir priimti priemones, kurios padėtų valstybėms narėms užtikrinti sąžiningesnį policijos tarnybų darbą, kad būtų užkirstas kelias diskriminaciniam požiūriui, įskaitant rasinį ir etninį profiliavimą. Be to, iki 2022 m. pabaigos valstybės narės taip pat turės pateikti nacionalinius kovos su rasizmu planus.

Romų lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas

2019 m. tyrimo duomenimis, 45 proc. romų per ankstesnius 12 mėnesių patyrė diskriminaciją. Didžiausia Europos etninė mažuma vis dar kasdien patiria netoleruotiną diskriminaciją ir socialinę bei ekonominę atskirtį. Be to, tebėra dažni neigiami stereotipai ir prietarai. Spalio mėn. Komisija pristatė sustiprintą ateinančio dešimtmečio ES strateginę romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo užtikrinimo programą.

VAIZDO siužetas. Lygios galimybės: #EU4Roma.

Visi romai turėtų turėti galimybę išnaudoti visą savo potencialą ir įsitraukti į politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Ankstesnėje programoje daugiausia dėmesio buvo skiriama socialinei ir ekonominei integracijai. Naujojoje ES romų strateginėje programoje nustatyti būtiniausi tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m. Tai ketinama padaryti taikant visapusiškesnį požiūrį, kuriuo papildoma marginalizuotų romų įtrauktis, skatinant lygybę ir visų dalyvavimą. Komisija taip pat pasiūlė Tarybai rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, kurioje pateikiamas konkrečių priemonių, kurių valstybės narės turi imtis siekdamos bendrų ES lygmens tikslų, sąrašas. Strateginė programa susijusi su Komisijos darbu kitose srityse, įskaitant 2021–2027 m. ES biudžetą, 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, ES aukų teisių strategiją ir Lyčių lygybės strategiją.

LGBTIQ asmenų lygybė

Lapkričio mėn. paskelbtoje Komisijos pirmojoje LGBTIQ lygybės strategijoje išdėstyti ES veiksmai, kuriais siekiama kovoti su lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer asmenų patiriama diskriminacija ir problemomis. Komisija planuoja imtis iniciatyvos išplėsti vadinamųjų euronusikaltimų sąrašą, kad į jį būtų įtraukta homofobiją kurstanti kalba ir homofobiniai neapykantos nusikaltimai, ir siūlo padėti valstybėms narėms rengti nacionalinius veiksmų planus, organizuoti ES masto informuotumo didinimo kampanijas, finansuoti pilietinės visuomenės organizacijas ir integruoti LGBTIQ asmenų lygybės aspektą į ES politiką.

Europos Komisijos priimtoje pirmojoje istorijoje ES LGBTIQ lygybės strategijoje pagal keturis ramsčius išdėstyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 metų. Tie tikslai yra: kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija; LGBTIQ asmenų saugumo užtikrinimas; LGBTIQ asmenims įtraukios visuomenės kūrimas ir raginimas užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę visame pasaulyje.

Neįgaliųjų teisės

Neįgalieji gali patirti didesnę skurdo riziką, jų išsimokslinimas gali būti mažesnis, jie gali susidurti su kliūtimis, trukdančiomis visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, be to, nepriklausomumo bei savarankiškumo stoka gali kelti pavojų jų orumui ir pagrindinėms teisėms. COVID-19 pandemija šią nelygybę dar labiau padidino. Lapkričio mėn. Komisija paskelbė 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimą. Nustatyta, kad nors dar yra ką tobulinti, strategija turėjo teigiamą poveikį negalios klausimų įtraukimui į ES teisės aktus ir politiką. Pavyzdžiui, priimtas Europos prieinamumo aktas, Saityno prieinamumo direktyva ir keleivių teises reglamentuojantys teisės aktai.

ES aukų teisių strategija

Birželio mėn. Komisija paskelbė pirmąją ES aukų teisių strategiją. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad visos nusikaltimų aukos galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, kad ir kurioje ES šalyje nusikaltimas būtų padarytas ir kad ir kokios būtų jo aplinkybės. Strategijoje siūloma imtis veiksmų, kad aukos galėtų pranešti apie nusikaltimus, siekti kompensacijos ir įveikti nusikaltimo padarinius, taip pat skatinamas teisminių ir teisėsaugos institucijų mokymas. Gegužės mėn. paskelbtoje Aukų teisių direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje atskleista daugelyje valstybių narių egzistuojančių trūkumų, susijusių su tokiomis teisėmis kaip teisė gauti informaciją, naudotis paramos paslaugomis ir gauti apsaugą. Minėta strategija šiuos trūkumus siekiama pašalinti.

Būsimų iššūkių numatymas, kad ES taptų atsparesnė

Siekiant pasiruošti spręsti rytdienos uždavinius, svarbu tinkamai planuoti ir pasirengti. Pirmojoje Strateginio prognozavimo ataskaitoje Komisija daugiausia dėmesio skiria strateginio prognozavimo integravimui į ES politikos formavimą, nustatydama visą Komisiją apimančią sistemą, ir siūlo strateginį planavimą taikyti kaip ES atsparumo didinimo priemonę keturiose srityse: socialinėje ir ekonominėje; geopolitinėje; žaliojoje ir skaitmeninėje. Siekiant užtikrinti, kad politikos formuotojai atsižvelgtų į ilgalaikius klausimus, pavyzdžiui, demografinius iššūkius, labai svarbu numatyti būsimas tendencijas.

VAIZDO siužetas. Kaip strateginis prognozavimas skatins žaliąją, skaitmeninę ir teisingą pertvarką ir padarys Europą atsparesnę.

Dėl demografinių pokyčių keičiasi Europos visuomenė. Birželio mėn. Komisija paskelbė pirmąją ataskaitą dėl demografinių tendencijų poveikio visoje ES. Joje akcentuojamos sąsajos tarp demografinių tendencijų ir poveikio bei galimybės atsigauti po koronaviruso krizės. Ataskaita, kuria pradedamas Komisijos darbas šioje srityje, padės nustatyti, kaip kuo geriau paremti labiausiai nukentėjusius žmones, regionus ir bendruomenes. Ji taip pat yra žaliosios knygos dėl senėjimo ir ilgalaikės kaimo vietovių vizijos, kuri turėtų būti parengta 2021 m., pagrindas. Demografijos problemas pavertus galimybėmis bus lengviau vykdyti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, kuri yra gyvybiškai svarbi norint užtikrinti klestinčią ir tvarią ateitį. Tam reikės atsižvelgiant į kintančią demografinę padėtį peržiūrėti sveikatos priežiūrą, gerovę, viešojo sektoriaus biudžetus ir galimybes naudotis paslaugomis, kad politika būtų geriau pritaikyta prie vietos poreikių ir realijų.

2018 metais tikėtina vyrų gyvenimo trukmė pasiekė 78,2 metų, o moterų – 83,7 metų. Prognozuojama, kad šis augimas tęsis: tikėtina, kad 2070 metais gimę vyrai gyvens 86,1 metų, o moterys – 90,3 metų. 2018 metais vidutiniškai viena moteris pagimdė po 1,55 vaiko, o gimdyvių amžiaus mediana buvo 31,3 metų. Numatoma, kad 2070 metais gimstamumas padidės iki 1,66 vaiko vienai moteriai, o gimdyvių amžiaus mediana bus 31,7 metų. Iki 2070 metų 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojų dalis, tikėtina, bus 30,3 procento (palyginti su 20,3 procento 2019 metais). 80 metų ar vyresnio amžiaus gyventojų dalis, tikėtina, bus 13,2 procento (palyginti su 5,8 procento 2019 metais).

Tvirtesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo su Afrika kūrimas

2020 m. intensyvėjo santykiai su Afrika. Jie – vienas pagrindinių ES prioritetų. Vasario mėn. pabaigoje Pirmininkė U. von der Leyen ir dauguma Komisijos narių dalyvavo 10-ajame ES Komisijos ir Afrikos Sąjungos komisijos susitikime Adis Abeboje (Etiopija).

Rengiantis šeštajam aukščiausiojo lygio susitikimui 2021 m. surengtas susitikimas buvo dalis tęsiamo dialogo su Afrikos Sąjunga, jame buvo galimybė aptarti bendrus iššūkius, tokius kaip taika ir valdymas, klimato kaita, tvarios darbo vietos ir investicijos, skaitmeninimas, judumas ir migracija.

Kovo mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis paskelbė bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“, kuriuo siekiama pagerinti dviejų žemynų partnerystę. Komunikate pasiūlyta tvirtesnė partnerystė penkiose pagrindinėse srityse: žaliosios pertvarkos, skaitmeninės transformacijos, tvaraus ekonomikos augimo, taikos ir valdymo, taip pat migracijos bei judumo.

Diagramoje pateikti oficialios paramos Afrikos vystymuisi ir Afrikos prekybos prekėmis pagal partneres 2018 metų duomenys. ES ir jos 27 valstybės narės Afrikai suteikė 46 procentus oficialios paramos vystymuisi, kuri iš viso siekė 19,6 milijardo eurų. Antroje vietoje yra Jungtinės Valstijos, kurios suteikė 25 procentus visos pagalbos – 10,7 milijardo eurų. Šaltinis: EBPO DAC2A, 2018 metai. Kinijos duomenų nėra. 32 procentus visos Afrikos prekybos sudarė prekyba su ES, jos vertė siekė 235 milijardus eurų; 17 procentų, arba 125 milijardus eurų, sudarė prekyba su Kinija, o prekyba su Jungtinėmis Valstijomis siekė 6 procentus, arba 46 milijardus eurų. Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas, 2018 metai.

VAIZDO siužetas. Vaizdo įrašas apie pagrindinius būsimos partnerystės su Afrika aspektus.

Lapkričio mėn. Europos Komisija žengė svarbų žingsnį – padidino investicijas Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse, kad padėtų skatinti pasaulinį atsigavimą po pandemijos: su finansų įstaigomis partnerėmis sudarė 10 finansinių garantijų susitarimų, kurių vertė 990 mln. EUR. Tikimasi, kad dėl šių garantijų iš viso bus pritraukta iki 10 mlrd. EUR investicijų. Šios garantijos yra Europos komandos atsako į COVID-19 pandemiją dalis.

ES plėtra

Vasario mėn., kai Komisija pateikė pasiūlymus stiprinti stojimo procesą, kad jis taptų patikimesnis, nuspėjamesnis ir dinamiškesnis, vėl daug dėmesio skiriant pagrindinėms reformoms ir stipresnei politinei krypčiai, ES plėtros politika įgijo naują impulsą. Kovo mėn. ES žengė istorinį žingsnį: nusprendė pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Gegužės mėn. vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime valstybės narės dar kartą patvirtino tvirtai remiančios Vakarų Balkanų europinę perspektyvą.

Siekdama paremti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą ir paspartinti konvergenciją su ES, spalio mėn. Komisija pateikė Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, pagal kurį numatytos iki 9 mlrd. EUR dotacijos. Nauja Vakarų Balkanų garantijų priemonė turėtų padidinti investicijas iki 20 mlrd. EUR suma. Planu taip pat skatinama stipri regioninė integracija sukuriant bendrą regioninę rinką, kurią lapkričio mėn. pagal Berlyno proceso sistemą Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino Vakarų Balkanų šalių vadovai. Aukščiausiojo lygio susitikime buvo imtasi svarbių regioninio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmų, siekiant paskatinti socialinį bei ekonominį atsigavimą ir konvergenciją. Vakarų Balkanų šalių vadovai įsipareigojo toliau stiprinti regioninį bendradarbiavimą, kad būtų pasistūmėta ES link.

VAIZDO siužetas. ES finansuoja novatorišką turizmą Albanijos Elbasanio pasienio regionuose ir Šiaurės Makedonijos Pologo pasienio regionuose.

Diagramoje pateikiama ES santykių su Vakarų Balkanų šalimis apžvalga. Bosnija ir Hercegovina yra potenciali šalis kandidatė, joje gyvena 3,5 milijono žmonių. 2019 metų gegužę Europos Komisija pateikė nuomonę dėl narystės ES paraiškos, o 2019 metų gruodį Taryba parengė išvadas, kuriose patvirtinta 14 pagrindinių prioritetų. Juodkalnija yra šalis kandidatė, joje gyvena 0,6 milijono žmonių. Šiuo metu atidaryti 33 derybų skyriai, o trys yra preliminariai uždaryti. Albanija, kurioje gyvena 2,9 milijono žmonių, šalimi kandidate tapo 2020 metų kovą, kai ES nusprendė pradėti stojimo derybas. Serbija yra šalis kandidatė, joje gyvena septyni milijonai žmonių. Šiuo metu atidaryta 18 derybų skyrių, o du yra preliminariai uždaryti. Kosovas yra potenciali šalis kandidatė, kurioje gyvena 1,8 milijono žmonių. 2016 metų balandį įsigaliojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Šiaurės Makedonija, kurioje gyvena 2,1 milijono žmonių, šalimi kandidate tapo 2020 metų kovą, kai ES nusprendė pradėti stojimo derybas.

Kilus koronaviruso krizei ES Vakarų Balkanų šalims skyrė 3,3 mlrd. EUR vertės pagalbos priemonių rinkinį ekstremaliajai sveikatos situacijai spręsti ir jos socialiniam bei ekonominiam poveikiui sušvelninti. Turkijai mobilizuota 98 mln. EUR, siekiant suteikti skubiai reikalingas apsaugos priemones ir paremti pažeidžiamiausius pabėgėlius.

Vasario mėn. Briuselyje surengta ES vadovaujama tarptautinė paramos teikėjų konferencija „Kartu Albanijos labui“, siekiant paremti atstatymo pastangas po 2019 m. lapkričio mėn. šalį sukrėtusio žemės drebėjimo. Bendrai įsipareigota skirti 1,15 mlrd. EUR (ES, valstybių narių ir Europos investicijų banko įnašas – 400 mln. EUR).

Kaimynystės politika

VAIZDO siužetas. Kartais nedideli dalykai gali turėti didelį poveikį. Iš ES humanitarinės pagalbos Ukrainai ši slaugytoja gavo dviratį ir medicinos įrangos. Dabar ji gali pasiekti daugiau žmonių, parūpinti jiems reikiamų vaistų ir gydymą.

ES veiksmai rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse turi būti grindžiami lanksčiais ir tarpusavyje susijusiais ilgalaikiais politikos tikslais, kuriais būtų galima reaguoti į naujus prioritetus. Kovo mėn. paskelbtame Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio Bendrame komunikate dėl Rytų partnerystės politikos nurodyti tolesni atsparumo didinimo veiksmai, siekiant spręsti bendrus uždavinius, skatinti darnų vystymąsi ir duoti rezultatų piliečiams. Birželio mėn. susitikę ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių vadovai patvirtino šios partnerystės strateginį pobūdį ir įsipareigojimą siekti tolesnės integracijos ir suteikti daugiau apčiuopiamos naudos žmonėms. Daugiau kaip 1 mlrd. EUR dotacijų perskirta, siekiant padėti ES rytinėms kaimyninėms šalims kovoti su COVID-19 pandemija.

Kiti svarbūs 2020 m. klausimai

Visus 2020 m. ES toliau teikė pirmenybę su ja besiribojančių šalių ir regionų geopolitiniams pokyčiams, sutelkdama visas savo priemones, kad padėtų valdyti ir spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, toliau buvo politiškai remiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinė vienybė, stiprinama Libijos sveikatos priežiūros sistema ir remiama pilietinė visuomenė Sirijoje.

ES partnerių stabilumas ir gerovė yra labai svarbūs pačioms šalims ir jose gyvenantiems žmonėms, tačiau jie taip pat būtini siekiant ES saugumo ir strateginių interesų. ES pastangos skatinti taiką ir stabilumą apima ir Sahelio regioną (jam priklauso Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigeris). Tai geras pavyzdys, kaip ES, taikydama integruotą požiūrį, sutelkė diplomatiją, civilines ir karines misijas, humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi. Vienas iš pavyzdžių – ES parama tarpininkavimo pastangoms po karinio perversmo Malyje.

Kotonu susitarimas, kuriuo reglamentuojami ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos valstybių narių santykiai, iš pradžių turėjo nustoti galioti 2020 m. vasario 29 d. Po laikino pratęsimo Komisijai pavyko gruodžio 3 d. pasiekti politinį susitarimą su minėta organizacija, pagal kurį partnerystė bus perkelta į kitą lygmenį, daugiau dėmesio skiriant įvairiems regionams ir atnaujinant standartus daugelyje sričių – nuo darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo iki žmogaus teisių, migracijos, taikos ir saugumo. Tikimasi, kad susitarimas bus oficialiai sudarytas ir pasirašytas 2021 m.

Kinija

2020 m. ES siekė sustiprinti partnerystę su Kinija – kai tik įmanoma, bendradarbiaudama, kai reikia, derėdamasi ir, kai būtina, ryžtingai ir tvirtai reikšdama nuomonę. ES dėjo pastangas, kad santykiai būtų tvirtesni ir kad labiau būtų užtikrinamas abipusiškumas ir vienodos sąlygos ekonomikos, prekybos, investicijų ir kitais klausimais. Gruodžio 30 d. pasiektas politinis susitarimas dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų yra pirmas žingsnis siekiant atkurti santykių pusiausvyrą. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir du rugsėjo bei gruodžio mėn. surengti vadovų susitikimai suteikė galimybių stiprinti bendradarbiavimą (nuo koronaviruso krizės iki kovos su klimato kaita veiksmų) ir aptarti nesutarimus, be kita ko, dėl žmogaus teisių ir padėties Honkonge. 2020-aisiais ES keletą kartų dėl abiejų šių klausimų išreiškė susirūpinimą, toliau laikėsi tvirto bei realistiško požiūrio ir įgyvendino 2019 m. komunikate „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ pasiūlytus veiksmus.

ES ir Kinijos bendradarbiavimas. ES ragina Kiniją tarpusavio prekybos ir investicijų santykiuose užtikrinti visišką abipusiškumą ir vienodas sąlygas. Svarbus žingsnis šioje srityje yra 2020 metų gruodžio 30 dieną pasiektas politinis susitarimas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų. ES ir Kinija turėtų glaudžiau bendradarbiauti spręsdamos problemas, įskaitant klimato kaitos, piratavimo ir padėties Afganistane. ES ir Kinijos bendradarbiavimas buvo svarbus veiksnys pasiekiant susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir užtikrinant visapusišką bei veiksmingą jo įgyvendinimą. Pietų Kinijos jūroje ES remia taikų ginčų sprendimą pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir siekia išlaikyti laivybos bei skrydžių laisvę. ES toliau ragins Kiniją prisiimti didesnę atsakomybę už taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos laikymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms.

Libanas

Rugpjūčio 4 d. Beiruto mieste įvyko pražūtingas sprogimas. ES parodė solidarumą su Libano gyventojais mobilizuodama civilinės saugos mechanizmą ir užtikrindama skubius humanitarinius ir reagavimo į krizę veiksmus, kuriems iš viso skirta 63 mln. EUR. Septyniolika valstybių narių, taip pat Norvegija ir Turkija nusiuntė paieškos ir gelbėjimo pareigūnų, o medikų grupės suteikė didelę gyvybiškai svarbią pagalbą.

Baltarusija

Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų ir vėliau kilusių protestų ES aiškiai pareiškė nepripažįstanti rezultatų ir visapusiškai remsianti šalies demokratinius siekius, be kita ko, taikydama sankcijas už rinkimų klastojimą ir vėliau vykdytus smurto veiksmus atsakingiems asmenims. Nuo to laiko ES nustatė sankcijas 55 asmenims, kurie laikomi atsakingais už smurtą, nepagrįstus suėmimus ir rinkimų rezultatų klastojimą, įskaitant sankcijas buvusiam Prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Komisija perorientavo Baltarusijai skiriamą finansavimą – skyrė tiesioginę paramą pilietinei visuomenei ir laisvai žiniasklaidai. Be to, valstybės narės susitarė dėl ES ir Baltarusijos santykių peržiūros ir pavedė Komisijai parengti išsamų ekonominės paramos priemonių rinkinį demokratinei Baltarusijai. ES tebėra įsipareigojusi remti taikių protestuotojų teises ir toliau ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti smurtą ir represijas, paleisti visus sulaikytuosius ir politinius kalinius, gerbti žiniasklaidos laisvę bei pilietinę visuomenę ir pradėti įtraukų nacionalinį dialogą.

Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis

Visus metus Rytiniame Viduržemio jūros regione toliau didėjo įtampa su Turkija. Nors siekdama sustabdyti eskalavimą ES veikia visiškai solidariai su Graikija ir Kipru, jos ir Turkijos santykiai abiem pusėms tebėra labai svarbūs. Jeigu toliau nuolat bus dedamos konstruktyvios pastangos sustabdyti neteisėtą veiklą Graikijos ir Kipro atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba susitarė inicijuoti pozityvią ES ir Turkijos darbotvarkę. Tačiau, jeigu būtų atnaujinti vienašaliai veiksmai arba provokacijos, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, ES yra pasirengusi pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus.

ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi laikytis 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimo. Jis buvo toliau įgyvendinamas ir po to, kai 2020 m. vasario ir kovo mėn. prie ES sienos su Turkija padidėjo migracijos spaudimas. Pareiškimu pasiekta konkrečių rezultatų: sumažintas neteisėtų migrantų srautas iš Turkijos, žuvusiųjų Egėjo jūroje skaičius ir spaudimas prie ES sienų. Pareiškimas taip pat suteikė saugių ir teisėtų atvykimo į ES būdų daugiau kaip 28 000 asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, – jie perkelti į ES. Vis dar reikia skubiai atnaujinti ir paspartinti migrantų grąžinimą iš Graikijos salų. Visais šiais klausimais bendravimas su Turkija išliko atviras ir aktyvus.

Jungtinės Valstijos

Lapkričio mėn. prezidento rinkimų rezultatai suteikė itin retą galimybę parengti naują transatlantinę bendradarbiavimo, grindžiamo bendromis vertybėmis, interesais ir pasauline įtaka, darbotvarkę. Ši nauja partnerystė, pristatyta gruodžio mėn. bendrame komunikate „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“, leis ES ir Jungtinėms Valstijoms bendradarbiauti sveikatos, demokratijos, klimato kaitos, ekonomikos klestėjimo, technologijų ir prekybos srityse.

ES ir JAV taip pat yra pagrindinės prekybos partnerės. Rugpjūčio mėn. šalys susitarė panaikinti arba sumažinti tarifus parduodamoms prekėms ir paslaugoms, kurių vertė siekia 168 mln. EUR. Šiuo dokumentų rinkiniu pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius ES ir JAV prekybos santykių srityje sumažinti tarifai. Tai pirmas žingsnis mažinant įtampą prekybos srityje, sudarant sąlygas platesnio masto priemonėms, kuriomis siekiama palengvinti prekybą tarp dviejų blokų.

ES ir Jungtinės Valstijos palaiko išskirtinę pasaulinę partnerystę. Jose iš viso gyvena beveik milijardas žmonių, jos kasmet pagamina trečdalį pasaulinio bendrojo vidaus produkto ir joms tenka trečdalis pasaulinės prekybos ir 60 procentų tiesioginių užsienio investicijų visame pasaulyje. Jos taip pat yra didžiausios humanitarinės pagalbos teikėjos visame pasaulyje ir pagrindinės paramos vystymuisi teikėjos.

Žmogaus teisių ir demokratijos skatinimas visame pasaulyje

ES veiksmai visame pasaulyje grindžiami pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei vertybėmis.

Kovo mėn. Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui Josepui Borrelliui pateikus pasiūlymą, Taryba lapkričio mėn. patvirtino naują 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Plane daugiausia dėmesio skiriama asmenų apsaugai ir įgalėjimui, atsparios, įtraukios ir demokratinės visuomenės kūrimui ir visuotinės žmogaus teisių bei demokratijos sistemos skatinimui. Valstybės narės nepritarė tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sprendimus dėl plano įgyvendinimo priimti kvalifikuota balsų dauguma. Konkrečiau, ES rems ir gins žmogaus teises ginančius asmenis, sieks panaikinti mirties bausmę ir parengs priemones, kuriomis būtų galima greitai reaguoti, kai kyla grėsmė esamoms teisėms ir laisvėms. Viena svarbi nauja veiksmų plano iniciatyva – sukurtas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, kurį Taryba priėmė gruodžio mėn. remdamasi vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pasiūlytais teisės aktais.

Lapkričio mėn. Komisija priėmė naują 2021–2025 m. Lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityse įgyvendinant ES išorės veiksmus. Jame pateikiamos veiksmų gairės, kaip ES turėtų bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant daugiašalius, regioninius ir nacionalinius partnerius, šalių partnerių vyriausybes, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių: turėtų būti skatinama lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas visame pasaulyje, nes tai yra vienas iš esminių elementų siekiant teisingo, tvaraus ir integracinio visuotinio atsigavimo, taip pat ekonomikos augimo ir gerovės.

2020 metais apmokamą darbą turėjo mažiau nei 50 procentų moterų, palyginti su 76 procentais vyrų. Moterys sudaro 80 procentų dėl klimato kaitos poveikio perkeltų asmenų. 2019 metais iš visų naujų projektų 64,25 procento jų kaip vieną iš tikslų turėjo lyčių lygybę ir jų vertė siekė 8,7 milijardo eurų. 2025 metais prie lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo skatinimo prisidės 85 procentai visų naujų išorės veiksmų.

2020 metais apmokamą darbą turėjo mažiau nei 50 procentų moterų, palyginti su 76 procentais vyrų. Moterys sudaro 80 procentų dėl klimato kaitos poveikio perkeltų asmenų. 2019 metais iš visų naujų projektų 64,25 procento jų kaip vieną iš tikslų turėjo lyčių lygybę ir jų vertė siekė 8,7 milijardo eurų. 2025 metais prie lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo skatinimo prisidės 85 procentai visų naujų išorės veiksmų.

Vystymasis ir humanitarinė pagalba

2020 m. Komisijos paramos vystymuisi biudžetas iš viso buvo 15 mlrd. EUR. Tais metais didžiausias prioritetas buvo COVID-19 poveikio pažeidžiamiausiose šalyse mažinimas. Tačiau ES prisiėmė įsipareigojimų ir kitose srityse, pavyzdžiui, kovos su dykuminių skėrių protrūkiu Rytų Afrikoje arba kai kurių skurdžiausių ir pažeidžiamiausių pasaulio šalių skolos mažinimo srityse.

Pagal 5,1 mlrd. EUR vertės Europos išorės investicijų planą ES kaimyninėse šalyse ir Afrikoje turėtų būti pritraukta daugiau kaip 50 mlrd. EUR investicijų. Planas jau duoda naudos asmenims, bendruomenėms ir mažosioms įmonėms. 2020 m. jis buvo perorientuotas, kad padėtų reaguoti į COVID-19 pandemiją. Be kita ko, 400 mln. EUR vertės garantijų skirta pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonei – pasaulinei iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą ir lygiateisę prieigą prie COVID-19 vakcinų.

Nepaisant daugelio šiais metais kilusių uždavinių, milijonams pažeidžiamų asmenų toliau buvo teikiama ES humanitarinė pagalba. Jai išleista 2 mlrd. EUR: didžiausia dalis skirta Užsachario Afrikai, kurioje humanitarinės pagalbos šiuo metu reikia daugiau kaip 18 mln. žmonių; antra pagal dydį dalis skirta Sirijai, kurioje pagalbos reikia daugiau kaip 11 mln. žmonių. Kartu su valstybėmis narėmis ES tebebuvo didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja.

Prekyba

Prekybos politikos peržiūra

ES požiūris į prekybą turi būti grindžiamas reagavimu į naujus pasaulinius iššūkius ir per koronaviruso krizę įgyta patirtimi. Atsižvelgdama į tai, vasarą Komisija pradėjo dabartinės prekybos politikos peržiūrą, kuria siekiama bendro sutarimo dėl naujos vidutinės trukmės ES prekybos strategijos. Atliekant peržiūrą, be kita ko, surengtos viešos konsultacijos.

Tvirta prekybos ir investicijų politika yra labai svarbi siekiant remti ekonomikos atsigavimą, kurti kokybiškas darbo vietas ir apsaugoti bendroves Europos Sąjungoje nuo nesąžiningos praktikos ES viduje ir užsienyje. Minėta politika taip pat remiami platesni prioritetai tvarumo, klimato kaitos, skaitmeninės ekonomikos ir saugumo srityse. ES tvirtai remia taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą. 2020 m. ji paskatino sudaryti daugiašalį laikinąjį susitarimą dėl apeliacinio arbitražo, kad Pasaulio prekybos organizacijos narės galėtų toliau spręsti ginčus, net jei jos apeliacinė institucija vis dar negali veikti. Susitarimas įsigaliojo balandžio mėn. ir iki 2020 m. pabaigos jį pasirašė 23 Pasaulio prekybos organizacijos narės ir ES.

Prekybos politikos vykdymo užtikrinimas

Liepos mėn. Komisija paskyrė savo pirmąjį už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kad tiek ES, tiek visame pasaulyje būtų sustiprinta ES įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbotvarkė. Pareigūnas užtikrins, kad partneriai visapusiškai vykdytų savo įsipareigojimus ir kad ES eksportuotojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų visapusiškai naudotis ES prekybos susitarimų teikiama nauda. Pareigūnas taip pat stiprins tvaraus vystymosi įsipareigojimų vykdymą, visų pirma klimato ir darbuotojų teisių srityse.

Liepos mėn. ES atnaujino ES plieno pramonės apsaugos priemonių rinkinį. Apsaugos priemonėmis, nustatytomis po 2018 m. peržiūros, siekiama apsaugoti pramonę nuo, be kita ko, galimo užsienio plieno gamintojų perteklinės gamybos nukreipimo į ES poveikio, JAV pradėjus taikyti plieno ir aliuminio importo ribojimus.

ES ir Meksika

Balandžio 28 d. ES ir Meksika užbaigė derybas dėl naujo prekybos susitarimo. ES ir Meksika jį dar turi pasirašyti ir ratifikuoti.

Meksika yra pagrindinė ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje: dvišalės prekybos prekėmis vertė siekia 66 mlrd. EUR (2019 m.), o prekybos paslaugomis vertė – 19 mlrd. EUR (2018 m.). Nuo 2001 m., kai įsigaliojo pirminis susitarimas, ES ir Meksikos prekyba prekėmis išaugo beveik tris kartus – metinis ES prekių eksportas pasiekė beveik 40 mlrd. EUR.

Pagal naująjį ES ir Meksikos susitarimą beveik visai ES ir Meksikos tarpusavio prekybai prekėmis nebus taikomi muitai. Į naująjį susitarimą taip pat įtrauktos pažangios darnaus vystymosi taisyklės ir įsipareigojimas veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą. Tai taip pat pirmasis ES susitarimas su Lotynų Amerikos šalimi, kuriame numatyta investicijų apsauga. Minėtas prekybos susitarimas yra dalis platesnio ES ir Meksikos visuotinio susitarimo, kuris taip pat apima žmogaus teises ir politinį bei vystomąjį bendradarbiavimą. Tai pirmasis ES prekybos susitarimas, į kurį įtrauktos nuostatos dėl kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu ir pinigų plovimu priemonės.

ES ir Vietnamo prekybos susitarimas

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ES ir Vietnamo susitarimas. Prekybos susitarimu bus palaipsniui panaikinti muitai 99 proc. visų prekių, kuriomis prekiauja šios dvi šalys. ES bendrovės dabar galės investuoti Vietname ir dalyvauti viešuosiuose konkursuose dėl vyriausybės sutarčių tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jų konkurentai Vietname. Į susitarimą taip pat įtrauktos tvirtos, teisiškai privalomos ir vykdytinos nuostatos dėl darnaus vystymosi, siekiant užtikrinti pagarbą darbuotojų teisėms, aplinkos apsaugą ir Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą.

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas: pirmieji įgyvendinimo metai

Vasario 1 d. paminėti pirmi metai nuo ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo įsigaliojimo pradžios. Susitarimas jau paskatino prekybą: ES eksportas į Japoniją per pirmuosius 12 įgyvendinimo mėnesių (iki 2020 m. sausio mėn. pabaigos) padidėjo 5 proc., palyginus su ankstesniais metais. Susitarimu panaikinta didžioji dalis 1 mlrd. EUR vertės muitų, kuriuos Japonija kasmet nustatydavo importui iš ES. Nuo pirmosios susitarimo įgyvendinimo dienos daugiau kaip 90 proc. ES eksporto į Japoniją įvežta be muito. Kai susitarimas bus įgyvendinamas visapusiškai, Japonija panaikins muitus 97 proc. iš ES importuojamų prekių, o tai reiškia, kad metinė ES ir Japonijos prekybos apimtis gali padidėti beveik 36 mlrd. EUR.

Kitos vykdomos prekybos derybos

ES tęsė derybas dėl prekybos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija: surengė atitinkamai keturis ir tris derybų raundus. ES taip pat surengė vieną derybų su Indonezija dėl prekybos susitarimo raundą ir tris derybų su Komorais, Madagaskaru, Mauricijumi, Seišeliais ir Zimbabve raundus, kad sustiprintų dabartinę ekonomikos srities partnerystę su šiomis šalimis.

ES – daugiašalė partnerė

Tam, kad ES galėtų spręsti vis gausėjančias pasaulines problemas, jai reikia veiksmingos ir sustiprintos daugiašalės sistemos. Nors pastaraisiais metais daugiašališkumas buvo susilpnėjęs, ES toliau tvirtai remia tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, kurios pagrindas – JT.

2020-ieji, kuriais buvo minimos JT 75-osios metinės, šiuo atžvilgiu buvo svarbūs metai: pandemijos poveikis visame pasaulyje parodė, kad reikia stiprinti tarptautinį mokslininkų, ekonomistų ir politikos formuotojų bendradarbiavimą JT, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Tarptautiniame valiutos fonde, taip pat G 7, G 20 ir kituose tarptautiniuose forumuose.

ES rėmė JT Generalinio Sekretoriaus António Guterreso raginimą dėl COVID-19 pandemijos nutraukti ugnį visame pasaulyje ir toliau atliko vadovaujamą vaidmenį telkiant tarptautinę bendruomenę susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti, bendrai organizuodama svarbias konferencijas Sudano, Sirijos ir Venesuelos klausimais.

ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos politika papildo viena kitą, nes abu šie subjektai bendradarbiauja spręsdami COVID-19, būsimų pandemijų prevencijos ir kitų sveikatos problemų klausimus. Pavyzdžiui, bendradarbiaujama tokiose srityse kaip kova su vėžiu, sveikatos priežiūros sistemų inovacijos ir maisto sauga.

ES taip pat remia esminę Pasaulio prekybos organizacijos reformą, kad Europa galėtų toliau naudotis galimybėmis, kurias suteikia pasaulio atvirumas ir integruotumas, kartu spręsdama mūsų ekonominių ir politinių sistemų pažeidžiamumo problemas.

ES ir Jungtinei Karalystei ratifikavus Susitarimą dėl išstojimo, 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos. Susitarimas, kuriame išdėstytos tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš wES sąlygos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Juo pradėtas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. gruodžio 31 d., per kurį Jungtinė Karalystė ir toliau buvo bendrosios rinkos ir muitų sąjungos nare. Taip siekta suteikti laiko deryboms dėl būsimos naujos ir sąžiningos partnerystės, remiantis 2019 m. spalio mėn. ES ir Jungtinės Karalystės sutarta politine deklaracija.

Vasario 25 d. Taryba leido pradėti derybas su Jungtine Karalyste, oficialiai paskirdama Komisiją ES derybininke ir priimdama derybinius nurodymus, kuriais nustatyta būsimos partnerystės aprėptis, apimanti tokias sritis kaip prekyba, žuvininkystė, saugumas ir gynyba, taip pat teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Europos Komisijos Santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės vadovas Michelis Barnier toliau ėjo ES vyriausiojo derybininko pareigas.

Kovo 2 d. Briuselyje pradėtos ES ir Jungtinės Karalystės derybos dėl daugelio minėtos politinės deklaracijos temų, išskyrus užsienio ir saugumo politiką, dėl kurių Jungtinė Karalystė atsisakė pradėti diskusijas. Derybos buvo tęsiamos nepaisant sunkumų, kilusių dėl koronaviruso pandemijos protrūkio; balandžio, gegužės ir birželio mėn. derybų raundai vyko vaizdo konferencijos formatu.

Kovo 18 d. Komisija paskelbė teisinio susitarimo dėl plataus užmojo, šiuolaikiškos ir visapusiškos būsimos ES ir JK partnerystės projektą, pagal kurį vasario 25 d. Tarybos įgaliojimai tapo teisiniu tekstu.

Be derybų dėl būsimos ES ir JK partnerystės, ES tęsė darbą siekdama užtikrinti, kad visos įmonės, piliečiai ir viešojo administravimo institucijos nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų pasirengę neišvengiamiems trikdžiams dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.

Gruodžio 24 d. ES ir JK derybininkai pasiekė susitarimą dėl naujo prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo reglamentuojami jų santykiai, teksto.

Gruodžio 29 d. Taryba priėmė sprendimą dėl ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo ir jo laikino taikymo nuo 2021 m. sausio 1 d., kol bus gautas Europos Parlamento pritarimas ir susitarimas bus sudarytas Tarybos sprendimu.

2020 m. gruodžio 30 d. abi šalys pasirašė susitarimą: Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis Europos Sąjungos vardu jį pasirašė Briuselyje (2021 m. jį ratifikavo visa ES), o Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas Jungtinės Karalystės vardu susitarimą pasirašė Londone.

Nors naujuoju ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu jokiu būdu nebus užtikrintas toks bendradarbiavimas, koks buvo palaikomas, kol Jungtinė Karalystė buvo ES nare, jis yra gerokai platesnio masto nei tradiciniai laisvosios prekybos susitarimai ir yra tvirtas ES bei Jungtinės Karalystės ilgalaikės draugystės ir bendradarbiavimo išsaugojimo pagrindas.

Tai:

1. precedento neturintis laisvosios prekybos susitarimas;
2. plataus užmojo bendradarbiavimas ekonominiais, socialiniais, aplinkos ir žuvininkystės klausimais, kuris yra neatskiriama naujosios ekonominės partnerystės dalis;
3. glaudi partnerystė piliečių saugumo srityje ir
4. bendra valdymo sistema.

Susitarimu atsižvelgiama į faktą, kad Jungtinė Karalystė palieka Sąjungos bendrų taisyklių ekosistemą ir nebedalyvaus taikant priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmus, todėl nebegalės naudotis bendrosios rinkos teikiama nauda.

Susitarimu kiekvienai šaliai nustatomos teisės ir pareigos, kartu visapusiškai gerbiant jų reguliavimo ir sprendimų priėmimo autonomiškumą.

Jungtinės Karalystės prašymu susitarimas neapima bendradarbiavimo užsienio politikos, išorės saugumo ir gynybos srityse, nors iš pradžių politinėje deklaracijoje tai buvo numatyta.

Kaip liepos mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba, gruodžio mėn. Komisija pasiūlė sukurti prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą, kurio bendras biudžetas būtų 5 mlrd. EUR ir kuris padėtų kovoti su neigiamais ekonominiais ir socialiniais padariniais labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse ir sektoriuose.

COVID-19 pandemija

2020 m. pirmą pusmetį Europos Parlamentas ir Taryba daugiausia stengėsi rasti su pandemija susijusių problemų sprendimus (dažniausiai – per nuotolinius susitikimus). Vadovai visus metus ES atsaką į koronaviruso grėsmę koordinavo susitikdami vaizdo konferencijose. Per rekordiškai trumpą laiką buvo priimta daug svarbių pasiūlymų. Be to, Europos Vadovų Taryba surengė keletą fizinių susitikimų, kuriuose aptarti reagavimo į pandemiją ir kiti klausimai, įskaitant ES ilgalaikį biudžetą, ES ir JK santykius, saugumą, klimato kaitą ir užsienio reikalus.

Tarp per rekordiškai trumpą laiką priimtų Parlamento sprendimų – sprendimai patvirtinti Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą ir suteikti skubią finansinę paramą sveikatos priežiūros sektoriui. Be to, užtikrinta, kad ES solidarumo fondo lėšomis būtų galima naudotis kilus ekstremalioms visuomenės sveikatos situacijoms. Nuo kovo mėn. visi plenariniai posėdžiai vyko Briuselyje. Nuo spalio mėn. vyko mišrūs susitikimai: prie plenarinių posėdžių salėje posėdžiaudavusių asmenų ne Briuselyje gyvenantys dalyviai prisijungdavo nuotoliniu būdu. Komisijos atstovai tuose posėdžiuose visada dalyvaudavo fiziškai. Pirmąjį pusmetį vaizdo konferencijomis pakeista daug fizinių Tarybos susitikimų. Kad užtikrintų Tarybos darbo tęstinumą, Nuolatinių atstovų komitetas visus metus rengė fizinius posėdžius. Ir Parlamentas, ir Taryba itin sparčiai ėmėsi priemonių, turėjusių tiesioginį teigiamą poveikį piliečiams, įmonėms ir regionams.

Pandemijos sukelta krizė taip pat labai paveikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Europos regionų komiteto darbą. Abu komitetai priėmė keletą svarbių nuomonių, o 2020 m. balandžio mėn. Regionų komitetas sukūrė mainų platformą regionų ir miestų bendradarbiavimui visoje Europoje skatinti. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paskelbė Pilietinio solidarumo premiją, kad pagerbtų 28 iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su koronaviruso krizės padariniais.

Susitarimas dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto ir „Next Generation EU“

2020 m. pabaigoje Europos Parlamentas ir Taryba, remiami Europos Komisijos, susitarė ir vėliau patvirtino didžiausią bet kada iš ES biudžeto finansuotą priemonių rinkinį, kurio vertė – 1,8 trln. EUR. Priemonių rinkiniu bus kovojama su COVID-19 krize ir jos padariniais: jis padės atkurti ekologiškesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą, kuri būtų geriau pasirengusi dabartiniams ir būsimiems uždaviniams.

Keli pagrindiniai faktai ir skaičiai

• 1,074 trln. EUR vertės (2018 m. kainomis) 2021–2027 m. ilgalaikis biudžetas yra derinamas su laikina ekonomikos gaivinimo priemone „Next Generation EU“, kuriai skirta 750 mlrd. EUR.
• Daugiau kaip 50 proc. biudžeto sumos bus skirta modernizavimui remti įgyvendinant įvairių sričių politiką: pagal programą „Europos horizontas“ bus remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, iš Teisingos pertvarkos fondo ir pagal Skaitmeninės Europos programą bus remiama teisingos klimato politikos ir skaitmeninė pertvarka; pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, iš rezervo „rescEU“ ir pagal naują sveikatos programą „EU4Health“ bus didinama ekonomikos parengtis, atsigavimo lygis ir atsparumas.
• Ilgalaikės politikos sritys, pavyzdžiui, sanglaudos ir bendra žemės ūkio politika, bus modernizuotos ir joms ir toliau bus skiriama daug ES biudžeto lėšų, siekiant remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
• 30 proc. ES lėšų pagal „Next Generation EU“ ir ilgalaikį biudžetą turi būti išleista kovai su klimato kaita. Priemonių rinkiniu ypatingas dėmesys skiriamas ir biologinės įvairovės apsaugai bei lyčių aspekto integravimui.
• Palyginti su 2020 m. liepos mėn. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektu susitarimu, pagrindinės programos, įskaitant programą „Erasmus+“, „EU4Health“ ir programą „Europos horizontas“, bus sustiprintos – joms bus skirta 15 mlrd. EUR.

Pirmą kartą ES turės specialų mechanizmą savo biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų – Reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Juo bus užtikrinamas papildomas biudžeto apsaugos lygmuo. Komisija priims gaires dėl tam tikrų reglamento taikymo aspektų. Reglamentas jau taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Šis mechanizmas neturės neigiamo poveikio galutiniams ES lėšų gavėjams atitinkamoje valstybėje narėje.

Ilgalaikis ES biudžetas ir toliau atliks svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką ir užtikrinant, kad tradiciniai ES lėšų gavėjai jų gautų pakankamai, kad galėtų tęsti savo darbą šiais visiems labai sudėtingais laikais. Bendrajai rinkai, inovacijoms ir skaitmeninei ekonomikai pagal daugiametę finansinę programą, arba DFP, bus skirta 132,8 milijardo eurų, o pagal priemonę „Next Generation EU“ – 10,6 milijardo eurų. Bendra finansavimo suma sieks 143,4 milijardo eurų. Sanglaudai, atsparumui ir vertybėms pagal DFP bus skirta 377,8 milijardo eurų, o pagal priemonę „Next Generation EU“ – 721,9 milijardo eurų. Bendra finansavimo suma sieks 1099,7 milijardo eurų. Gamtos ištekliams ir aplinkai pagal DFP bus skirta 356,4 milijardo eurų, o pagal priemonę „Next Generation EU“ – 17,5 milijardo eurų. Bendra finansavimo suma sieks 373,9 milijardo eurų. Migracijai ir sienų valdymui pagal DFP bus skirta 22,7 milijardo eurų. Pagal priemonę „Next Generation EU“ finansavimo nenumatyta, taigi bendra finansavimo suma sudarys 22,7 milijardo eurų. Saugumui ir gynybai pagal DFP bus skirta 13,2 milijardo eurų. Pagal priemonę „Next Generation EU“ finansavimo nenumatyta, taigi bendra finansavimo suma sudarys 13,2 milijardo eurų. Kaimyninėms šalims ir pasauliui pagal DFP bus skirta 98,4 milijardo eurų. Pagal priemonę „Next Generation EU“ finansavimo nenumatyta, taigi bendra finansavimo suma sudarys 98,4 milijardo eurų. Europos viešajam administravimui pagal DFP bus skirta 73,1 milijardo eurų. Pagal priemonę „Next Generation EU“ finansavimo nenumatyta, taigi bendra finansavimo suma sudarys 73,1 milijardo eurų. Bendras finansavimas visiems sektoriams pagal DFP sudaro 1074,3 milijardo eurų, o bendras finansavimas visiems sektoriams pagal priemonę „Next Generation EU“ siekia 750 milijardų eurų, taigi bendras DFP finansavimas iš viso sudaro 1824,3 milijardo eurų. Šaltinis: Europos Komisija.

Padaryta pažanga ir rengiant sektorių teisės aktus, kuriais sukuriamos naujos ES programos. 2020 m. pabaigoje buvo pasiekti politiniai susitarimai dėl daugumos iniciatyvų, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, programą „Europos horizontas“, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir naują programą „EU4Health“. Tikimasi, kad 2021 m. pradžioje programos bus oficialiai priimtos.

Instituciniai reikalai

Tarybai pirmininkauti ėmė Kroatija, o vėliau – Vokietija. Pirmininkaujanti Kroatija sėkmingai užtikrino, kad skubiai reaguojant į koronaviruso krizę būtų nedelsiant priimti su COVID-19 susiję pasiūlymai, įskaitant pasiūlymus dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvų, Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti ir Tarybos rekomendacijos dėl nebūtinų kelionių į ES. Kitas svarbus žingsnis pirmąjį pusmetį – kovo mėn. pradėtos stojimo derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Pirmininkaujant Vokietijai pagrindiniai laimėjimai buvo daugiametės finansinės programos, ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio ir derybų su JK dėl prekybos susitarimo užbaigimas. Europos Vadovų Taryba taip pat pasiekė susitarimą dėl platesnio užmojo 2030 m. klimato tikslo ir sprendė įtemptą padėtį Baltarusijoje, nustatydama tris sankcijų raundus.

Po vasaros Parlamentas dėmesį nukreipė į institucinius reikalus, visų pirma rugsėjo 16 d. Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen pirmąjį pranešimą apie Sąjungos padėtį. Spalio mėn. Parlamentas pritarė tam, kad Mairead McGuinness pakeistų iš Komisijos atsistatydinusį Philą Hoganą. Dabar ji yra už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Komisijos narė.

2020 m. buvo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Europos regionų komiteto atnaujinimo metai. Po „Brexit’o“ kiekvieno komiteto narių skaičius sumažėjo nuo 350 iki 329, be to, pasikeitė maždaug 40 proc. narių. Vasario 12 d. Europos regionų komiteto pirmininku išrinktas Apostolos Tzitzikostas, o spalio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininke išrinkta Christa Schweng.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

— nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),

— šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba

— elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai

Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys

ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais

Apie

Identifikatoriai

ES 2020 m. — BENDRASIS PRANEŠIMAS APIE EUROPOS SĄJUNGOS VEIKLĄ

Interaktyvią šio leidinio versiją, kurioje yra nuorodos į elektroninį turinį, galima įsigyti PDF, EPUB ir HTML formatu:
http://europa.eu/general-report/lt

ES 2020 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË

ES 2020 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą buvo priimtas Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d., dokumento Nr. C(2021) 1002.

Europos Komisija neatsako už bet kokius su pakartotiniu naudojimu susijusius padarinius.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

© Europos Sąjunga, 2021

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą.

NUOTRAUKOS IR VAIZDO MEDŽIAGA

Visos nuotraukos: © Europos Sąjunga (išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip).